Praėjusią savaitę Kėdainiuose, dalyvaujant rajono valdžios atstovams ir svečiams, buvo atidarytas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) draugijos humanitarinis punktas, įsikūręs miesto seniūnijos pastate, S. Jaugelio-Telegos g. 2. Bet jį atrasti kol kas gali tik atkakliausi kėdainiečiai.
Prieš porą metų Raudonojo Kryžiaus Kėdainių skyrius jau buvo atidarytas. O tuo metu vicemeru dirbęs Paulius Aukštikalnis vietinei žiniasklaidai žadėjo: „Raudonojo Kryžiaus naujasis skyrius išplės savanoriškų organizacijų būrį, kurios pastaruoju metu labai sėkmingai koordinuoja veiklas tarpusavyje <…>”. Tačiau šiandien Raudonasis kryžius vėl atidaro punktą Kėdainiuose. Antras kartas nemeluos? Ar prireiks ir trečio?
Kaip atidarymo metu pabrėžė LRK Kauno regioninio skyriaus vadovė Skaistė Čiurlytė-Danilevičienė, punktas – tai bendrystės, visų susitelkimo ir pagalbos žmonėms simbolis.
Čia gali apsilankyti gyventojai nutikus nelaimei, dėl kurios prireikia humanitarinės pagalbos daiktais ar drabužiais, konsultacijos, psichologinės pagalbos.
– Mūsų žiniomis, 2022-uosius paskelbus Savanorystės metais, Raudonasis Kryžius oficialiai jau turėjo savo skyrių Kėdainiuose. Kas atsitiko, kad Raudonojo Kryžiaus punktą vėl prireikė steigti? – „Kėdainių mugė“ paklausė Kauno regioninio skyriaus vadovės Skaistės Čiurlytės-Danilevičienės.
– Kadangi šioje organizacijoje esu nepilnus metus, žinau, kad buvo darbuotojas, kuris, kaip samdomas žmogus, išbuvo neilgai, – sako S. Čiurilytė-Danilevičienė. – Nors buvo pradėti tam tikri žingsniai būtent tuo metu, kai žmones buvo ištikę visiškai kritinės, krizinės situacijos.
Kai yra taikos ir ramusis metas, organizacija veikia pagal nurodytas programas – draugystė su vienišais senjorais, mokymas teikti pirmąją pagalbą, civilinė sauga, humanitarinė pagalba.
Kuomet ištinka COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje, mes visiškai persiorientuojame ir darome tai, kas tuo metu reikalingiausia. Tai ir karo pabėgėlių iš Ukrainos registravimas, humanitarinių paketų dalinimas. Žinau, kad tuo metu Kaune norėjo prisijungti 12 tūkst. savanorių. Organizacija tuomet veikė visai kitais principais.
– Paramą ir pagalbą Kėdainiuose teikia ir daugiau organizacijų, tokios kaip Kėdainių samariečiai, Moterų krizių centras, Kėdainių Šv. Juozapo parapijos „Caritas“, „Maisto bankas“ ir kitos nevyriausybinės organizacijos, kurias kėdainiečiai žino ir jomis pasitiki. Kuo išskirtinis Lietuvos Raudonasis Kryžius?
– Šiandieniniame gyvenimo kontekste labai aiškiai išsigrynina, kas kokią vietą užima. Pagalbos žmogui visada reikia ir nesinori dubliuotis, norisi visiems susijungus padaryti maksimaliai daug ir maksimaliai gerai.
Išskirtinumas mūsų organizacijos tas, kad mes nesiorientuojame, kaip pavyzdžiui, „Caritas“ Kaune, labiau į paramą drabužiais, nes tai yra procesas, kaip juos surinkti, kaip išrūšiuoti, kaip išdalinti. Kiekviena tokia veikla reikalauja daug žinių, pastangų ir proceso.
Šitą veiklos sritį po truputį perleidžiame „Caritui“. Organizacija „Maisto bankas“ daugiau dirba su maistu. Tam tikrais atvejais dažnai su šiomis organizacijomis bendradarbiaujame.
Kai reikia, vieni važiuoja su maistu, mes darome evakuacijos punktus, registruojame žmones.
Lietuvos Raudonasis Kryžius yra apie pasirengimą ir reagavimą į krizines situacijas, t. y. civilinę saugą. Iš tiesų, Raudonojo Kryžiaus veikla nesidubliuoja, nes kiekviena organizacija turi savo stipriąsias veiklos sritis.
– Kokios pagalbos iš jūsų galėtų tikėtis kėdainiečiai?
– Turbūt po Naujųjų metų Kėdainių bendruomenę mokysime teikti pirmąją pagalbą, kad visuomenė žinotų, ką daryti, tarkime, nukritus lėktuvui – kad reikia ne sustoti ratu ir filmuoti, bet žinoti, kaip ir ką veikti.
Mes turime ekstremalių situacijų reagavimo būrį, pavyzdžiui, vykdome žmonių paiešką, kai policija kreipiasi į mūsų savanorius, kurie yra specialiai paruošti.
Mes esame valstybės ir visuomenės pagalbininkai. Mes esame apie pasirengimą ir reagavimą į krizes.
Jeigu atsitiktų krizinė situacija Kėdainiuose, mūsų savanoriai atvažiuotų iš Kauno, nes jie būtų arčiausiai.
Kėdainiuose kol kas neturime paruošę savanorių, bet jau žengiame pirmąjį žingsnį – mes turime vietą, kur galime atliepti bendruomenę, ją pažinti, sužinoti poreikius.
Planuojame ruošti civilinės saugos savanorius, pirmosios pagalbos savanorius ir t. t.
Dirbame su jūsų rajono senjorais. Mes jau anksčiau lankydavome Dotnuvos globos namus, bendradarbiaujame su Socialinių paslaugų centru.
Labai graži programa, kuomet mūsų savanoriai lanko vienišus senjorus, kurie negali išeiti iš namų.
Mes socialinių paslaugų neteikiame, bet mūsų programa yra apie vienišumo mažinimą, apie emocinį ryšį, kad jie nesijaustų vieniši, atstumti ir niekam nereikalingi. Nes tai yra didžiulė Lietuvos problema.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus humanitarinė pagalba žmonėms – tai vienkartinė, greita pagalba, ištikus krizei.
Pas mus nėra jokios biurokratijos, neprašome iš žmonių dokumentų. Ištiko krizė, atėjau – gavau. Tai nėra ilgalaikė mūsų teikiama paslauga.
Toliau mes žmogų nukreipiame pas socialinį darbuotoją, klausiame, ar žmogus gauna pašalpą, ar žino, kur jos ieškoti.
Mes važinėsime į įstaigas, organizacijas, pristatysime savo draugiją ir ieškosime savanorių. Kuo daugiau turėsime savanorių, tuo daugiau mūsų veiks, tuomet galėsime vykdyti daugiau programų ir padėti visuomenei.
Punkto vieta nežinoma?!
Kaip bet kuris gyventojas, kuriam prireiktų pagalbos, „Kėdainių mugės“ korespondentas nuvyko nurodytu adresu. Norėjosi išsamiau susipažinti su LRK humanitarinio punkto veikla.
Deja, įžengus į miesto seniūnijos pastato vestibiulį nebuvo matyti jokios nuorodos, kur šis punktas įsikūręs.
Paklaidžiojus pastato koridoriais, nei ant vienų durų nebuvo matyti jokios iškabos. Reikėjo pasibelsti į ne vienerias šiame pastate dirbančiojo duris, kad sužinotum, kur šis punktas veikia.
Galiausiai išgirdus atsakymą, kad jis įsikūręs pastato cokoliniame aukšte, vis tiek neteko apsidžiaugti – visos durys buvo užrakintos. Negi Raudonasis Kryžius įsikūrė vėl tik dėl „kryžiuko“?
Nuoroda pasirūpins
Susisiekus telefonu su LRK Kauno regioninio skyriaus vadove S. Čiurlyte-Danilevičiene, ji paaiškino, kad Kėdainiuose dirba tik du savanoriai – Marija ir Karolina, kurios budi pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 9 iki 12 val. Pasirodo, kad praėjusį pirmadienį į punktą nesikreipė nė vienas žmogus.
Pastebėjus, jog ir labai norintis nerastų punkto, nes nėra jokios nuorodos, vadovė sutiko, kad pastaba teisinga, jog pastatoma ar kita aiškia nuoroda būtinai pasirūpins.
Nors, kaip ji sakė, seniūnijos skelbimų lentoje pirmame aukšte yra pakabinta informacija su nurodytu LRK trumpuoju humanitarinės pagalbos numeriu 111. Tačiau tarp skelbimų gausos ši informacija tikrai nepastebima.
Visa informacija – trumpuoju numeriu 111
– Šios draugijos veikla paremta savanorystės principu, pokalbio pradžioje minėjote, kad savanorių dar labai trūksta. Kėdainių krašte yra tik du savanoriai. Kur, norėdami jais būti, kėdainiečiai turėtų kreiptis?“, – vėl klausiu S. Čiurlytės-Danilevičienės.
– Yra dvejopas kelias. Kam patogu, eina į mūsų puslapį https://redcross.lt/, kuriame yra labai patogi forma, kurią reikia užpildyti. Gavę užpildytą formą per parą su žmogumi mes susisiekiame. Tada prasideda visas procesas – mokymų, interviu ir t. t.
Jei kam yra sudėtinga pildyti šią formą, ypač to nemėgsta daryti senjorai, yra trumpasis telefono numeris 111. Paskambinus juo, mus nukreipia pagal jūsų gyvenamą regioną ir mes iš karto su skambinančiuoju susisiekiame. Viską papasakojame arba atvažiuojame, arba susijungiame internetiniu ryšiu.
Kaune darome informacinius susitikimus du kartus per savaitę.
Su kėdainiečiais susitikimus kol kas rengiame tik internetu, kurių metu papasakojame, ką mes darome, kokios mūsų programos, kokios vertybės, principai ir pan.
Pasirinkus programą, prasideda mokymai. Mūsų organizacijoje yra labai stipri mokymo sistema.
Mes nepaleidžiame savanorių, kaip sakoma, nuogų basų, nes šiai veiklai reikia tam tikro pasiruošimo ir žinių.
– O kokiu numeriu gali skambinti žmogus, kurį ištiko krizė, kuriam reikia pagalbos?
– Nuo šiol nutikus nelaimei, dėl kurios prireikia humanitarinės pagalbos daiktais ar drabužiais, konsultacijos, psichologinės pagalbos, Lietuvos gyventojai kviečiami skambinti trumpuoju humanitarinės pagalbos numeriu 111 ir LRK darbuotojai bei savanoriai suteiks humanitarinę pagalbą. Tuo pačiu tai yra ir informacinis mūsų telefono numeris.
– Suprantu, kad šiuo numeriu 111 gali skambinti tie, kuriems reikia pagalbos ir tie, kurie gali padėti prašantiems pagalbos?
– Taip, tai yra skambučių centras, veikiantis visą parą, visomis savaitės dienomis.
Gali skambinti pats žmogus ar net kaimynai, jei žmogus pats nedrįsta, įvairių situacijų būna.
Priklausomai nuo to, kokiame mieste ar rajone esate, mūsų savanoriai atliepia. Tai yra labai panašu, kaip ir humanitarinis punktas.
Nes tiek humanitariniame punkte, tiek paskambinus numeriu 111, pagalbą mes suteikiame maistu, parduotuvės kuponais, jei žmogus turi galimybę, pats sprendžia, ką ir kiek jam reikia pirkti, esant krizinei situacijai. Taip pat higienos priemonėmis, kartais drabužiais.
Jei žmogų ištinka didesnė nelaimė – sudegė namas, duodami čiužiniai, patalynė. Jei žmogų ištiko dar kažkas daugiau ar specifiškai kažko reikia, prašome ir visuomenės pagalbos.
Antra, ką dar gauna žmogus, besikreipiantis į mus – informaciją bei paaiškinimą. Kartais žmonės nežino, kur kreiptis, galbūt nežino, kad jiems priklauso kažkokia pašalpa, nežino, kur ir kaip pildyti.
