Praėjusį savaitgalį Surviliškio seniūnijoje, Gojaus kaime, kaimo turizmo sodyboje ,,Gojaus atgaiva“, vyko respublikinis rankdarbių mylėtojų sąskrydis.

Praėjusiais metais vykusiame sąskrydyje dalyvavo viena auksarankė iš Kėdainių – Loreta Steponavičienė, o šiemet toks sąskrydis jau antrasis, kuriame dalyvauja trys kėdainietės.

Susipažįsta su retomis rankdarbių technologijomis

Kaip sakė Loreta Steponavičienė, moterys, suvažiavusios iš visos Lietuvos, susibūrė per feisbuką. Sąskrydžio organizatorės – Genovaitė Malakauskienė iš Biržų bei Vilma Jurevičienė ir Sonata Stankevičienė, abi atvykusios iš Šiaulių. Šio sambūrio tikslas – išmokti retų rankdarbių technologijų, o svarbiausia, kad moterys bendrautų ne tik per feisbuką, bet susitiktų ir pabendrautų gyvai, pasidalintų patirtimi. Atvykusios moterys atsivežė ir savo darbų, pagamintų įvairiomis technologijomis – iš molio, skrebinimo būdu, su mezgimo elementais.

Tautodailininkė Loreta Steponavičienė sąskrydžio dalyves mokė austi vytines juostas.

Šeštadienį prieš pietus vyko kūrybinė edukacija ,,Šilko tapybos dirbtuvėlės“. Moterys ant šilko tapė mandalas. Po pietų vyko kita kūrybinė edukacija – ,,Polimerinio molio dirbtuvėlės. Gėlių lipdymas ir rėmelio dekoravimas“. Vakare veikė rankdarbių turgelis, kuriame kiekviena galėjo parduoti savo rankdarbius, mainytis.

Stebino gėlės iš japoniško molio

Kai lankėmės sąskrydyje, moterys gamino gėles iš polimerinio, kitaip vadinamo japoniško molio. Galutinis variantas – papuošti nuotraukų rėmeliai. Sekmadienį buvo surengta kita kūrybinė edukacija – knygų skirtukų pynimas (vijimas). Austi vytinę juostą mokė Loreta Steponavičienė, kuri yra sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė, vytinių ir pintinių juostų audimo amatų puoselėtoja, tautodailininkė.

Loreta pasakojo, kad su savo juostomis dalyvauja parodose, projektuose, puošia archeologinius rūbus, reprezentuoja Kėdainius bei Lietuvą, jas dovanoja bei parduoda. Vytinė juosta, kurios ilgis 101 m, buvo nuausta 2018 m. ir skirta Lietuvos Nepriklausomybės 100- mečiui. Ši juosta keliauja ne tik po Kėdainių rajoną, bet ir po visą Lietuvą, eksponuojama per šventes, sambūrius.

Idėja gimė tarp trijų draugių

Viena iš sambūrio organizatorių Genovaitė Malakauskienė pasakojo, jog praėjusiais metais ji su dviem draugėmis sugalvojo, kad norėtų pasidaryti sau šventę, susirinkti ne tik pačioms, bet suburti iš įvairių Lietuvos kraštų moteris, kurios myli rankdarbius, joms rankdarbiai kaip hobis, ir kad jų darbeliai būtų pagaminti kuo įvairesne technika.

Viena iš sambūrio organizatorių Genovaitė Malakauskienė su savo darbeliu, pagamintu skrebinimo technika.

„Taip ir gimė tokia idėja, mes ja pasidalinom su draugėmis, jos palaikė idėją, pasiūlė dar kitoms savo draugėms. Ir štai susirinko mūsų toks būrys. Pernai mūsų tiek buvo ir šiemet visos norėjo tęsti šį renginį. Smagu, kad renginys vyksta Kėdainiuose, labai gražioje vietoje. Moterys moka daryti labai įvairius rankdarbius. Pradedant karoliukų vėrimu, siuvimu, siuvinėjimu, baigiant skrebinimu. Visas technikas net sunku išvardinti.

Sąskrydžio metu veikia mini parodėlė ,,Dovana sau“, kiekviena moteris turėjo padaryti „dovaną“ kuri reprezentuotų ją, ką ji daro, kuo užsiima“, – teigė Genovaitė, atvykusi iš Biržų.

Išmoksta vis naujų rankdarbių technikų

Pasak Genovaitės, vienos iš organizatorių, praėjusių metų sąskrydyje moterys buvo supažindintos su vis labiau populiarėjančia rankdarbių rūšimi – skrebinimu. Taip pat su vienu iš naujų produktų – foamiranu, tai tokia sintetinė medžiaga, iš kurios gaminamos įvairios dekoracijos. Šiemet rankdarbių mylėtojos buvo supažindintos su tapymu ant šilko, japonišku moliu – lipdė gėles iš jo bei lietuvišku tradiciniu amatu – juostų pynimu, rišimu.

Gražina Maršalkienė į sąskrydį atvyko iš Truskavos, jos hobis – papuošalai iš odos.

Paklausta, kaip gimė ši veikla, G. Malakauskienė atsakė, kad moterys sukūrė grupę feisbuke, kurią pavadino Rankdarbių mylėtojų sambūriu. Gretos gal ir plėstųsi, bet dėl pandemijos savo veiklos nutarė neplėsti, sąskrydyje būtina riboti dalyvių skaičių, laikytis reikalavimų, kad būtų saugu. Nors norinčiųjų būtų buvę ir daugiau.

32 rankdarbių mylėtojos

Su organizatorėmis sąskrydyje dalyvauja 32 moterys, atvykusios iš Biržų, Vilkaviškio rajono, Rokiškio, Panevėžio, Kuršėnų, Kaišiadorių, Mažeikių, Vilniaus, Kauno, netgi iš Telšių.

„Pati didžiausia dovana būna tada, kai matai besišypsančius veidus, kai moterys išvažiuoja labai patenkintos, su naujom kūrybinėm idėjom. Nors gal truputį ir nuovargis jaučiasi, sunku dirbti su tokia mase žmonių, išbandyti naujas technikas“, – komentavo organizatorė.

Gėlės, pagamintos iš japoniško molio, papuošė nuotraukų rėmelius.

Paklausta apie ateities planus, Genovaitė atsakė: „Kad COVID-19 pasibaigtų, o vėliau matysime, kaip viskas bus. Tikimės, kad šis sąskrydis taps tradicinis. Bet tai nėra pelno siekiantis renginys, nėra ypatingas, mes tiesiog norim bendravimo – šilto, ramaus, kad labiau susipažintume viena su kita, pasidalintume kūrybinėmis idėjomis.“

Kraštietė gamina papuošalus iš odos

Sąskrydyje dalyvaujanti Gražina Maršalkienė, atvykusi iš Truskavos, dirbanti Truskavos seniūnijoje, prisistatė, jog yra tiesiog rankdarbių mėgėja. ,,Mes tik su Loreta Steponavičiene esame pažįstamos, o su visomis rankdarbių mėgėjomis pasimatėme pirmą kartą. Atvykau čia, nes noriu pasisemti patirties ir patobulėti, pabūti su meno žmonėmis, su bendraminčiais, gerai praleisti laiką. Daugiausiai užsiimu papuošalų iš odos gamyba. Nors ir kitais rankdarbiais užsiimu, bet oda – tai jau viskas. Iš odos darau įvairius papuošalus – apyrankes, vėrinius, sages, auskarus. Darbus daugiausiai padovanoju artimiesiems, draugams, vieną kitą parduodu“, – teigė rankdarbių mėgėja Gražina Maršalkienė.

Kokia kūrybinė edukacija jus labiausiai nustebino?

– Labai patiko, kai tapėme ant šilko, dabar rožėmis dekoruojame rėmelius. Man viskas labai patinka.

Ar daug laiko užima rankdarbiai jūsų gyvenime?

– Daug. Kadangi kaime gyvenu, vasarą mažiau laiko tam skiriu, bet žiemą, kai grįžtu iš darbo, sėdu prie darbelių kone iki vidurnakčio. Mama, seserys, visos užsiiminėjome rankdarbiais.

Ar žmonės vertina rankdarbius?

– Ne, nevertina. Bet kam padovanoju, visos mano draugės yra labai patenkintos, jos žino šio daikto vertę. O važinėti po muges aš nelabai noriu, – prisipažino G. Maršalkienė.

Prie visų rėmėjų būrio rankdarbių mėgėjos buvo apdovanotos ir Kėdainių rėmėjų dovanomis: ,,Šušvės midaus“, UAB ,,Daumantai LT“, taip pat Seimo nario Tomo Bičiūno dovanėlėmis, prisidėjo Vilma Živatkauskienė, kurios dėka moterys galėjo dalyvauti vytinės juostos edukacijoje.

Astos Raicevičienės nuotraukos