Suomiai pasirengę pakloti šimtus eurų, kad per atostogas galėtų savaitę padirbėti piemenimis gamtos prieglobstyje, atsipūsti nuo įtempto gyvenimo tempo.
Petris Stenbergas su žmona Oona ir dviem vaikais – dvejų metų Fia ir ketverių Hugo – mėgaujasi „piemenų savaite“ sename ūkyje saloje, esančioje Isojarvio nacionaliniame parke, vidurio Suomijoje.
Populiari atostogų programa, organizuojama bendrovės „Metsahallitus“, valdančios ir saugančios valstybinę žemę bei vandens telkinius, leidžia šeimai suderinti poilsį ir gamtos išsaugojimą.
„Mes čia gyvename labai arti gamtos. Porą kartų per dieną šeriame avis, einame į pirtį, maudomės ir žvejojame“, – sakė kineziterapeute dirbanti Oona Stenberg.
Ji pridūrė nė karto nežiūrėjusi žinių laidų, ūkyje net nėra televizoriaus, nenaršiusi telefone, jos galva nurimusi ir ji „tiesiog susitelkusi į buvimą čia“.
Senas ūkis, pasiekiamas tik valtimi arba pėsčiomis per mišką ir tiltą, yra viena iš maždaug dešimties atokių vietų visoje Suomijoje, kur suomiai gali prašyti savaitės atostogų prižiūrint avis.
Istoriškai avių ir kitų gyvulių ganymas vaidino labai svarbų vaidmenį išsaugant biologinę įvairovę ir floros bei faunos buveines įvairiose vietose. Tačiau pasikeitusi miškininkystės ir žemės ūkio veikla, įskaitant dramatišką mažų ūkių sumažėjimą Suomijoje, lėmė, kad šie tradiciniai pusiau natūralių pievų ir miškingų ganyklų biotopai Suomijoje ėmė nykti.
„Svarbiausias piemenavimo savaičių tikslas – didinti žmonių žinias apie šiuos tradicinius biotopus“, – sakė „Metsahallitus“ ekspertė Leena Hiltunen.
Isojarvio salos augmenija tradiciškai buvo reta ir vešli, ganomos avys neleido, kad sala apaugtų, taip buvo užtikrinta būtina ekosistema nykstančioms augalų ir vabzdžių rūšims.
„Metsahallitus“ duomenimis, lyginant su praėjusio amžiaus šeštuoju dešimtmečiu, Suomijoje išliko mažiau nei vienas procentas tradicinių biotopų ir kraštovaizdžių, dauguma jų dabar yra saugomose teritorijose.
Populiarios atostogos
„Metsahallitus“ gavo 12 764 paraiškas iš 2 236 pareiškėjų šių metų vasaros sezonui. Poilsiautojai išrenkami loterijos būdu 158 piemenavimo savaitėms.
Stenbergų šeima, gyvenanti Vantoje šiauriau Helsinkio, kelis kartus teikė paraiškas, kol šiemet jiems pagaliau pasisekė.
Savaitė daugumoje vietų paprastai kainuoja nuo 400 iki 670 eurų.
Būstas spartietiškas ir paprastas, trobelėse ar nameliuose dažnai nėra vandens, o kartais net elektros.
„Kai kurie žmonės mūsų klausė, kodėl norėjome mokėti už avių ganymą ir kai kuriuos lauko darbus“, – juokėsi Oona Stenberg, gurkšnodama kavą prie geltono namelio, apsupto senų medinių pašiūrių ir pirties su vaizdu į ežerą. Tačiau šeimai tai „tikra patirtis ir vaikams patinka“, pridūrė ji.
Suomijoje daug žmonių vasaras leidžia kaimiškoje aplinkoje, tačiau L. Hiltunen teigė, kad tik suomiai gali pretenduoti į piemenų savaites.
„Neturime pakankamai išteklių, kad galėtume tai reklamuoti tarptautiniu mastu, ir nieko arti nėra, kas galėtų patarti, kaip viskas vyksta“, – sakė ji.
Atotrūkis nuo kasdienybės
Ežero saloje tvyro visiška ramybė. Mažas ūkis veikė iki 1989 m., „Metsahallitus“ jį įsigijo XX a. dešimtajame dešimtmetyje.
Šeimai pavesta kasdien suskaičiuoti dvylika avių, įsitikinti, kad jų sveikata gera, kad jos pakankamai ėda, tikrinti, ar tvora nepažeista, pasakojo ekskavatoriaus vairuotoju dirbantis P. Stenbergas.
„Tai tikras atotrūkis nuo kasdienybės“, – sakė jis.
