Pavasarinio karantino įtampą ir nežinią atlaikiusiems medikams – naujas iššūkis rudens koronavirusu.  Visoje šalyje ir mūsų rajone plintant koronovirusinei infekcijai, skaičiuojamos ne tik laisvos „covidinės“ lovos ar susirgusiesiems būtina gydymo įranga, bet ir žmonės, be kurių jokia medicininė pagalba neįmanoma – tai gydytojai, slaugytojai.  Ar turėsime, jei prireiktų, kuo pakeisti susirgusius ar izoliuotis turinčius medikus: tiek šeimos gydytojus, nukreipiančius pacientus tirtis į karščiavimo kliniką, tiek greitosios medicinos pagalbos specialistus, tiek ligoninės priėmimo skyriaus ir kitų padalinių personalą?

Svarbi grandis – slaugytojos

Pasak VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorės Audronės Rimkevičienės, iki lapkričio 3 dienos koronavirusas buvo nustatytas tik vienam centro medikui, kuris šiuo metu yra pasveikęs ir grįžęs į darbą. Antradienį teigiamas koronaviruso testas patvirtintas dar vienam įstaigos darbuotojui. Saviizoliacijoje esančių įstaigos medikų skaičius pastaruoju metu svyruoja tarp 4–5. Centro darbuotojai reguliariai tiriami dėl koronaviruso.

„Labai saugome savo darbuotojus ir manau, kad iki šiol buvę tik du susirgimai tai įrodo. Darbuotojų pertekliaus niekada neturėjome, todėl kiekvienas „iškritęs“ ir saviizoliacijoje esantis darbuotojas mums jau yra problema. Jeigu saviizoliacijoje esančių medikų skaičius didės, tai nebus gerai“, – neslepia įstaigos vadovė.

A. Rimkevičienės teigimu, saviizoliacijoje esančių gydytojų prašoma dirbti nuotoliniu būdu iš namų, tam įstaiga sudariusi sąlygas; taip pat dirbti galėsiantys ir lengva forma susirgę gydytojai. O štai dėl slaugytojų būtų bėda – nuotoliniu būdu slaugytojos gali padaryti labai nedaug darbų. „Procedūrų, tyrimų nuotoliniu būdu neatliksi, todėl slaugytojų sveikatą labai saugome ir prašome to paties pacientų“, – pasakojo Kėdainių PSPC vadovė.

Saviizoliacijoje esančių darbuotojų skaičiaus didėjimas sukels problemų sveikatos priežiūros įstaigoms, niekuomet neturėjusioms darbuotojų pertekliaus.

Pirmenybė nuotolinėms paslaugoms

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad prastėjant epidemiologinei situacijai vis dar yra pacientų, kurie nesaugo savęs ir kitų: apsilankę pas kurį nors specialistą ar atlikę tyrimą jie be registracijos ir perspėjimo užsuka pas šeimos gydytoją, net nepagalvoję, kad reikia laikytis nustatytos tvarkos. „Visada yra rizika, kad, patys to nežinodami, žmonės gali platinti infekciją. Kuo daugiau viruso aplinkoje, tuo daugiau pavojaus, kad žmogus jį atneš atėjęs pasilabinti. Labai šito baiminamės, todėl prašome, jei nėra būtinybės, bendrauti su šeimos gydytoju telefonu, atvykti paskirtu konsultacijai metu. Kad kuo mažiau būtų tų „užsukau pasikalbėti“… Stengiamės, kiek įmanydami suvaldyti situaciją, tačiau prie kiekvieno žmogaus sargo nepastatysi, reikia pačių žmonių sąmoningumo“, – prašo A. Rimkevičienė.

Kartu ji atkreipia dėmesį į socialinę šios problemos pusę – neretam vyresnio amžiaus, vienišam žmogui šeimos gydytojas yra draugas, išklausytojas ir guodėjas, o pandemijos laikotarpiu, negalint išeiti iš namų, žmonėms gyvybiškai trūksta tiesioginio bendravimo.

„Tačiau gydytojai tikrai suteikia kontaktines konsultacijas visiems, kam reikia dėl sveikatos būklės. Pavyzdžiui, per praėjusią savaitę vien šeimos gydytojų kontaktinių, tai yra, „gyvų“ konsultacijų, suteikta apie pusantro šimto“, – sakė A. Rimkevičienė.

Karščiavimo klinika taip pat pastaruoju metu turi daug darbo. Praėjusią savaitę joje apsilankė 78 pacientai, kuriems buvo atlikti testai dėl COVID-19 nustatymo. Iš 78 testų 25 buvo teigiami.

Kėdainių karščiavimo klinikoje darbo pastaruoju metu daugėja, per dieną čia priimama virš 20 pacientų. (A. Barzdžiaus nuotr.)

Per mėnesį – apie tūkstantis iškvietimų

„Gal ir nustebins, tačiau mūsų įstaigos Greitosios medicinos pagalbos skyriuje, lyginant su laikotarpiu iki karantino, iškvietimų skaičius yra sumažėjęs. Per mėnesį vidutiniškai greitoji pagalba kviečiama apie 1 000 kartų. Spalio mėnesį iškvietimų ėmė gausėti – jų sulaukta 35-iais daugiau nei rugsėjį. Pas karščiuojančius ar kitų koronavirusinės infekcijos simptomų turinčius pacientus vykstama pasirengus, kaip priklauso vykstant pas COVID-19 sergančiuosius. Jei paaiškėja, kad buvo kontaktas, medikai izoliuojasi, tačiau dar nebuvo tokios padėties, kad mūsų greitosios pagalbos skyriaus darbas būtų sustojęs. Nors Lietuvoje tokia situacija jau buvo, nes užsikrėtęs darbuotojas delsė apie tai pranešti ir virusą išplatino. Mes ypač saugomės ir stengiamės tokių situacijų išvengti bei išsaugoti savo darbuotojus“, – pabrėžė Kėdainių PSPC direktorė.

Pasak pašnekovės, įstaiga nuolat vykdo apsaugos ir dezinfekcijos priemonių pirkimus, kad jų turėtų dviem mėnesiams į priekį. Prieš keletą savaičių nupirktos ir prie suaugusiųjų bei vaikų registratūrų įėjimų įrengtos bekontaktės temperatūros matavimo ir rankų dezinfekavimo stotelės. Dėl to pacientų priėmimas dabar vyksta patogiau.

Vidaus plitimo išvengė

VšĮ Kėdainių ligoninėje, pasak įstaigos direktoriaus Stasio Skaumino, šios savaitės viduryje buvo du koronavirusu sergantys darbuotojai, yra pavienių saviizoliacijoje esančių darbuotojų. Du pasveikę medikai grįžę į darbą. „Laimei, kol kas užsikrėtimai įvykę ne ligoninėje, o šeimos ar kitoje aplinkoje, tad vidaus plitimo įstaigoje nėra“, – sakė direktorius. Pasak S. Skaumino, dėl koronaviruso protrūkio Kauno klinikose saviziizoliacijoje buvo nemažai medikų, kurie klinikose dirba pirmaeilėse pareigose, o į Kėdainius atvyksta dirbti vieną ar daugiau kartų per savaitę.  

Kėdainių ligoninėje iki šiol išvengta koronaviruso plitimo įstaigos viduje. (A. Barzdžiaus nuotr.)

Viršuje – asociatyvi A. Barzdžiaus nuotr.

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.