Labiausiai paplitusi jaunų žmonių destruktyvaus elgesio forma – patyčios. Jos gali pasireikšti fiziniu veiksmu, žodiniu įžeidinėjimu, neteisingu elgesiu. Dažniausiai mokiniai vieni iš kitų tyčiojasi mokyklos kieme, žaidimų aikštelėse.

mokiniu-pramoga---viesos-patycios-is-bendramoksles2Patyčių paplitimas priklauso nuo lyties ir amžiaus. Patyčių iniciatoriais ar aukomis dažniau tampa berniukai nei mergaitės. Dažniausiai tyčiojamasi iš jaunesnio amžiaus mokinių, o iniciuoja patyčias – vyresni mokiniai.

2014 metais vykdyta apklausa parodė, kad Kėdainių rajono mokyklose 33,1 proc. berniukų ir 24,0 proc. mergaičių patiria patyčias.

Lietuvos mokyklose praėjusiais metais patyčias patyrė 31,6 proc. berniukų ir 26,4 proc. mergaičių. Daug mokinių linkę ir patys būti agresyviais ir tyčiotis iš kitų.

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad dėl patiriamo tyčiojimosi mokykloje išlieka daug negatyvių pėdsakų pačios asmenybės vystimosi raidoje. Pažeidžiama jų fizinė ir psichinė sveikata. Prievartą kenčiantys vaikai linkę į nepasitikėjimą ir savęs nuvertinimą. Juos vargina galvos skausmai, nemiga, liūdesys, išsiblaškymas, dėmesio nesukaupimas pamokų metu, prastėjantis pažangumas.

Mokyklos vaidmuo sprendžiant patyčių problemą yra itin svarbus. Patyčių prevencijos programų įgyvendinimas ir psichologinio klimato gerinimas mokykloje apsaugotų vaikus nuo somatinės ir psichinės sveikatos problemų, rizikingo elgesio. Užsienio šalių patirtis rodo, kad taikant prevencines programas mokyklos bendruomenėje priekabiavimo mastą galima sumažinti nuo 20 iki 80 proc.

Reikėtų kurti atmosferą, nepalankią tyčiojimuisi. Mokykloje turi būti aiškiai įvardinta ir visiems žinoma, kad agresyvus elgesys yra nepriimtinas.

“Mokyklos bendruomenė turi skirti daugiau dėmesio toms vietoms, kuriose tyčiojimasis yra dažnas, pvz.,  pertraukų metu būtinai kažkam iš suaugusiųjų būti koridoriuose, valgykloje ar pan. Nustačius vietas ir laiką, kuomet tyčiojimasis yra dažniausias, svarbu būtų imtis priemonių, kad tos vietos būtų labiau prižiūrimos, kad jose nuolat būtų koks nors suaugęs žmogus, į kurį galėtų kreiptis moksleiviai”, – sakė Daiva Mickevičienė, Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė.

Taip pat specialistė pažymėjo, kad būtina kurti pasitikėjimo atmosferą, kad vaikai, patiriantys tyčiojimąsi, drąsiai galėtų papasakoti mokytojui ar kitam mokyklos darbuotojui apie tai, kas su juo vyksta. Įvardinti asmenis, į kuriuos vaikai gali saugiai kreiptis.

Skatinti pačius moksleivius įsitraukti į priekabiavimo problemos sprendimą. Tokiu būdu moksleiviai net tik galėtų patys spręsti šį reiškinį, bet ir būtų skatinamas tinkamas elgesys.

Tėvai turi padėti kurti saugią aplinką. Tėvų vaidmuo:

  • Įtraukti savo vaiką į tinkamo elgesio namie taisyklių kūrimą.
  • Kalbėtis su savo vaiku apie informaciją matomą per televiziją, video žaidimuose ir galbūt kaimynystėje.
  • Padėti savo vaikui pamatyti patyčių požymius.
  • Padėti savo vaikui rasti būdą, kaip galima išreikšti pyktį nežeidžiant kitų žmonių nei žodžiais, nei fiziškai.
  • Išklausyti savo vaiką, jei jis dalinasi susirūpinimu ar kitomis problemomis.

Įsitrauti į savo vaiko mokyklos gyvenimą, padėti atlikti namų darbus ar juos tikrinti, kalbėtis su jo mokytojais ir lankyti tėvų susirinkimus.

Panašios naujienos