Nors pastaruoju metu visų dėmesys sutelktas į koronaviruso keliamus pavojus, niekur nedingo ir kitos, ne mažiau pavojingos, užkrečiamosios ligos. Karantino metu, gegužės mėnesį, Kėdainių rajone nustatyti du nauji plaučių tuberkuliozės atvejai.


Nerimas ugdymo įstaigoje

Vienas iš jų – Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje. 

„Siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui gimnazijoje dezinfekuojamos patalpos, vyksta asmenų, turėjusių riziką užsikrėsti, išaiškinimas. Artimą sąlytį su susirgusiuoju turėję asmenys bus informuoti apie buvusį sąlytį, galimą pavojų jų sveikatai bei reikalingumą pasitikrinti dėl tuberkuliozės“ – informavo Lolita Menčikovienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Kauno departamento Kėdainių skyriaus vyriausioji specialistė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai atlieka šio tuberkuliozės židinio epidemiologinę diagnostiką.

Kuomet sąlytį turėję asmenys galės pasitikrinti sveikatą, kol kas dar nėra žinoma. Karantino metu vis dar yra apribotas diagnostinių paslaugų ir procedūrų teikimas.

Pasak L. Menčikovienės, ar asmuo, turėjęs kontaktą su sergančiuoju atvira tuberkuliozės forma, užsikrės ir / ar susirgs, priklauso nuo bendravimo laiko, užkrato dozės, atviroje ar uždaroje erdvėje buvo bendrauta, kontaktavusio asmens amžiaus ir jo bendros sveikatos būklės.

„Nustatyta, kad didžiausią riziką užsikrėsti turi ligonio šeimos nariai. Prie rizikos susirgti asmenų grupės priskiriami ir kartu dirbantys, besimokantys asmenys, būnantys tose pačiose patalpose, jei jos ankštos, nevėdinamos ar prastai ventiliuojamos“, – teigia specialistė.


Suserga tik maža dalis užsikrėtusiųjų

Kuomet su įkvėpiamu oru tuberkuliozės bakterijos patenka į žmogaus organizmą, žmogus tampa infekuotu. Besidauginančios bakterijos per 2-12 savaičių pasiekia tokį skaičių, kurio pakanka sukelti žmogaus imuninės sistemos atsakui, kurį galima pastebėti atlikus tuberkulino mėginį. Tik 1-5 proc. atvejų per 1–2   metus nuo užsikrėtimo tuberkuliozė pasireiškia klinikiniais požymiais. Dažniausiai suserga jauni ir senyvi žmonės.

Kuo skiriasi tuberkuliozės bakterijomis užsikrėtęs asmuo nuo sergančiojo tuberkulioze? Pasak specialistės, užsikrėtęs asmuo neturi ligai būdingų požymių. Jam dažniausiai būna teigiamas tuberkulino mėginys, o plaučių rentgeno nuotrauka – be pakitimų. Tuberkuliozės sukėlėjų į aplinką jis neskleidžia.

Tuo tarpu sergančiam tuberkulioze žmogui būdingas kosulys, trunkantis 3 ir daugiau savaičių, silpnumas, nuovargis, svorio kritimas, apetito stoka, prakaitavimas nakties metu. Vėlesnėse stadijose būdingi pakitimai plaučių rentgeno nuotraukoje, skausmas krūtinėje, karščiavimas, skreplių ir kraujo atkosėjimas. Toks žmogus platina ligos sukėlėjus.

Užsikrėtus tuberkuliozės bakterijomis – latentinė tuberkuliozės infekcija – kai tuberkuliozės sukėlėjas patenka į žmogaus organizmą, bet imuninių ląstelių yra slopinamas, lokalizuojamas, stabdomas jo dauginimasis, todėl nėra klinikinių ligos požymių.

Asmenims, kuriems nustatoma ši ligos forma, rizika susirgti tuberkulioze yra 5-10 proc. priklausomai nuo sveikatos būklių, kurios didina šią riziką ir papildomai gaunamo užkrato kiekio. Riziką susirgti didina susirgimai onkologinėmis ligomis, cukriniu diabetu, mažesnis už normą kūno masės indeksas, lėtinis inkstų nepakankamumas, užsikrėtimas ŽIV.