Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje saugoti, prieš du dešimtmečius kapitaliai restauruoti didikų Radvilų sarkofagai jau spėjo sunykti. Dėl to kaltos sąlygos, kuriose buvo laikomos šios istorinės relikvijos. Jų pakartotinis restauravimas šįkart kainuos 254 tūkst. eurų. Viliamasi, kad istorinės vertybės grįš į tinkamai sutvarkytą bažnyčios mauzoliejų, su įrengtomis vėdinimo bei šildymo sistemomis.
Darbus baigs po metų
Kėdainių krašto muziejui pagaliau pavyko rasti įmonę, kuri apsiėmė restauruoti šešis Lietuvos didikų Radvilų giminės atstovų sarkofagus.
Muziejaus skelbtą tarptautinį konkursą laimėjo Kauno rajone veikianti bendrovė „Statybos valdymo paslaugos“. Ši bendrovė visų šešių sarkofagų restauravimą įvertino 254 tūkst. 160 eurų. Šiai sumai pasirašyta sutartis.
Bendrovė įsipareigojo Radvilų šeimos sarkofagus restauruoti iki 2020 rugpjūčio 1 dienos.
Kėdainių krašto muziejaus vadovas Rimantas Žirgulis minėjo, jog rasti, kas galėtų restauruoti šias istorines vertybes, nebuvo lengva, potencialiems rangovams kelti itin aukšti kvalifikaciniai reikalavimai darbui su istoriniu paveldu.
Didikų palaikai – Vilniuje, o sarkofagai – Kaune
Pasak muziejaus vadovo R. Žirgulio, restauruoti didikų sarkofagai grįš į tą pačią vietą, kur saugoti iki šiol – Evangelikų reformatų bažnyčios mauzoliejų. Šiuo metu prasidėjo jo remonto darbai, įrengiamos ventiliacijos, vėdinimo bei šildymo sistemos.
„Kaskart atsiranda vis naujų technologijų, kurios padeda išspręsti vienas ar kitas problemas. Todėl tikimės, jog sutvarkius palaikų saugojimo vietą istorinės vertybės bus laikomos saugiai“, – „Kėdainių mugei“ sakė R. Žirgulis.
Kėdainių amžinajam poilsiui atgulusių Radvilų šeimos narių palaikai šiuo metu yra Vilniaus universiteto laboratorijose. Neseniai prasidėjo itin svarbūs tyrinėjimai.
Panaudojant moderniausias technologijas bei mokslo pasiekimus bus bandoma nustatyti iki šiol nežinomus faktus apie šalies didikus, jų giminystės ryšius, pagal kaukolių formas atkurti jų portretus.
Po restauracijos teko konstatuoti – būklė kritinė
Radvilų sarkofagai, kurių restauravimui bei konservavimui skirta ketvirtinis milijono eurų, kartą jau buvo prikelti naujam gyvenimui. Tai įvyko ne taip jau seniai, prieš du dešimtmečius, o restauravimo darbus atliko šalyje žinomas ekspertas, Labūnavoje gyvenantis Gintaras Kazlauskas.
Paradoksalu, tačiau jam teko parengti išvadą apie tai, kaip netinkamos saugojimo sąlygos beveik sunaikino jo paties atstatytus sarkofagus. Jo teigimu – daugelio relikvijų būklė per du dešimtmečius tapo kritinė.
„Sarkofagas neišsikraipęs – išlaikęs savo geometrines formas. Dekoro detalės išliko visos, palyginti sveikos. Paviršiuje ryškūs aktyvios korozijos židiniai. Ši bėda, tai didelės drėgmės ir nekokybiškos, netinkamos mauzoliejaus skliautų dangos poveikio rezultatas.
Drėgstant patalpai, nuo skliautų ant sarkofagų laša vanduo kartu su nuplauta danga. Toks skiedinys kaupiasi visuose nelygumuose, grublėtame paviršiuje, išraižytų tekstų ir piešinių grioveliuose, litavimo siūlėse“, – išvadose teigia restauratorius-ekspertas G. Kazlauskas.
Rūsyje saugotas vertybes naikino kalkės
Jis patikslino, kad kartą jau atkurtos istorinės vertybės sparčiai nyksta dėl kelių priežasčių. Pagrindinė jų yra ta, kad bažnyčios mauzoliejus visiškai nepritaikytas šių sarkofagų laikymui.
„Rūsyje labai drėgna, todėl dėl temperatūrų skirtumų ant lubų kaupiasi kondensatas. Su kalkėmis, kuriomis padengtos lubos, sumišęs vanduo laša ant sarkofagų ir taip juos ardo“, – sakė ekspertas.
Pasak jo, nemažai klaidų padaryta užsandarinant visas Evangelikų reformatų bažnyčios, kurioje saugomi palaikai, skliautų angas. Anksčiau tarnavusios ventiliacijai, dabar, G. Kazlausko įsitikinimu, jos savo paskirties nebeatlieka.
„Ilgą laiką vyravo įsitikinimas – jeigu šalta, reikia visas angas užkamšyti. Todėl ir drėgmė nebeturi kur išeiti“, – sakė restauracijos ekspertas.
Rūdys naikina sarkofago rėmą
Kėdainių rajone, Labūnavoje gyvenantis restauracijos ekspertas G. Kazlauskas pripažino – jam labiausiai gaila sunykusio Jonušo Radvilos sarkofago. Būtent šios relikvijos, jos autentiškų puošybos elementų atkūrimas pareikalavo daug itin kruopštaus darbo ir truko ilgiausiai.
Tačiau dabar dėl nuolatinės drėgmės rūdys jau yra pažeidusios pagrindinę jo konstrukciją, viduje esantį metalinį rėmą.
„Dekoratyvinės sarkofago dangos – auksavimas, sidabravimas ir alavavimas yra lepios. Lengvai pasiduoda drėgmės ir teršalų neigiamam poveikiui. Auksas ant dekoratyvinių sagučių išsilaikė nevienodai, vietomis – pasišiaušęs, šerpetojasi, kai kur – nučiupinėtas ar nugramdytas. Esama ir visai sveikų dangų.
Alavo danga pajuodusi, o buvo dengta ypač švariu alavu, gautu iš chemijos instituto. Mokslininkai jį skirdavo tik labai atsakingiems laboratoriniams bandymams. Šiuo metu sarkofago paviršiuje konservanto danga išliko tik fragmentiškai – neatlaikė ekstremalių sąlygų.
Į paviršių išlindusios geležies rūdžių sankaupos, tai reiškia, kad korozija pažeidė geležinį sarkofago rėmą. Objekto būklė kritiška, aktyviai plinta erozijos židiniai“, – rašoma eksperto išvadose.
Problemas tikimasi išspręsti sutvarkius mauzoliejų
Radvilų sarkofagus kartą jau atkūręs restauratorius G. Kazlauskas viliasi, jog bažnyčios mauzoliejus pagaliau bus sutvarkytas taip, kad čia nesikauptų drėgmė ir būtų tinkamos sąlygoms istorinėms vertybės saugoti.
Šiam tikslui skirta beveik 180 tūkst. eurų, pasak Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus R. Žirgulio, darbai jau prasidėjo.
Mauzoliejus bus ne tik kapitaliai restauruojamas, bet ir bandoma išspręsti vėdinimo bei drėgmės kaupimosi problemas.
„Bus įrengiamos modernesnės ventiliavimo bei šildymo sistemos. Po restauracijos planuojama parengti naują, XXI amžių atitinkančią ekspoziciją, kuri pasakotų apie Reformatų bažnyčios bei bendruomenės istoriją, ten palaidotus žmones, kažkada gyvenusius, dirbusius ir sukūrusius Kėdainius, pasak istoriko Alfredo Bumblausko, Žemaitijos didmiestį“, – skelbia Lietuvos Evangelikų reformatų bažnyčia.
Palaidoti keturi vaikai ir du suaugusieji
Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios rūsyje esančiame Radvilų mauzoliejuje saugomi šeši didikų sarkofagai. Tik dvejuose jų – suaugusiųjų palaikai, kiti buvo skirti itin anksti mirusiems vaikams.
Kunigaikščio Kristupo II Radvilos ir Onos Kiškaitės Radvilienės pirmagimis sūnus Mikalojus Radvila, išgyvenęs tik 5 mėnesius ir 12 dienų (1610 – 1611 m.).
Kunigaikščio Kristupo II Radvilos ir Onos Kiškaitės Radvilienės sūnus Jurgis Radvila, gyvenęs tik vienerius metus (1616 – 1617 m.).
Kunigaikščio Kristupo II Radvilos ir Onos Kiškaitės Radvilienės sūnus Steponas Radvila (mirė kūdikis – 1624 m.)
Kunigaikščio Kristupo II Radvilos ir Onos Kiškaitės Radvilienės dukra Elžbieta Radvilaitė, išgyvenusi tik keturis metus (1622 – 1626 m.)
Kunigaikštis Jonušas Radvila, legendinė asmenybė (1612 – 1655 m.). Jo sarkofago autorius – Torunės meistras J. K. Byrfafas, buvęs karališkojo dvaro auksakalys.
Kunigaikštis Kristupas Radvila Perkūnas (1547 – 1603 m.), kariniais žygiais ir darbais pasižymėjusi legendinė asmenybė.
