VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos skyriaus komandą papildė nauja specialistė – medicinos psichologė Ieva Ragaliauskaitė. Po bakalauro studijų Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) baigė magistrantūrą, kur studijavo klinikinę sveikatos psichologiją. Kauno klinikų ikimokyklinio ugdymo skyriuje dirbo su vaikais, šiuo metu plečia darbinę veiklą – dirba ir su suaugusiais.
Kas yra psichologinis konsultavimas?
Tai yra pagalbos būdas žmonėms, kurie tarsi užstringa savo sunkumuose ir kai reikia žvilgsnio iš šalies. Supratimas apie savo vidinį pasaulį, sunkumus bei turimus resursus, dažnai padeda tai įveikti. Konsultacijose dėmesį telkiu į žmogaus savijautą ir į sunkumus sukėlusias priežastis. Manau, kad yra svarbu atrasti naują požiūrį į save, gyvenimą bei supančius žmones, o dirbdama su pacientu siekiu sukurti saugų ir palaikantį santykį.
Kokių laukiate pacientų?
Konsultacijoms lankytis gali nuo mažiausių (ikimokyklinio, jaunesnio mokyklinio amžiaus, paaugliai, vyresnio mokyklinio amžiaus jaunuoliai) iki vyriausių. Gali ateiti tie, kuriems kyla problemos ar sunkumai santykiuose tarp vaikų ir tėvų, vaikų auklėjime, ateityje tikiuosi galėsiu vertinti vaiko raidą, kadangi esu baigusi raidos mokymus. Laukiu pacientų, kuriems kyla kažkokių tai iššūkių asmeniniuose santykiuose – šeimoje, darbe, išgyvenant krizines, jautrias situacijas, siekiant geriau save suprasti. Ir visos kitos problemos, kurios aktualios pačiam žmogui.
Svarbu, kad žmonės apskritai ateitų ir kreiptųsi į specialistą ir kartu mes rasime tą būdą, galbūt išeitį kaip iš tos situacijos išeiti ar ją palengvinti. Pasakojant, dalinantis su kitu asmeniu apie iššūkius, užduodant klausimus, dažniausiai atsakymai patys ateina reikiamu momentu.
Su kokiomis problemomis susiduria jūsų jaunieji pacientai?
Dažniausiai yra vaiko raidos problemos. Taip pat dėl vaiko elgesio – emocijų nevaldymo, pykčio priepuolių, kuomet konsultuojami tėvai. Savo pacientams darau specialų įvertinimą autizmo požymiams nustatyti. Lietuvoje daugėja autizmo spektro sutrikimo atvejų. Kauno klinikų ikimokyklinio ugdymo skyriuje koordinavau Socialinių paslaugų dienos centro grupės, turintiems autizmo spektro diagnozę, įkūrimą. Labai buvo įdomus procesas. Daugiau nei prieš mėnesį buvau išvykusi į komandiruotę Jungtinėje Karalystėje, į ten esančius autizmo dienos centrus. Savo žinias ir toliau gilinu šioje srityje. Manyčiau, jog tai yra ta sritis, kurioje man pačiai labiausiai patinka tiek dirbti, tiek padėti tokiems vaikams.
Autizmo priežastys jūsų manymu daugiau įgimtos ar įgytos?
Priežasties nėra vienos. Autizmo sindromui įtakos turi genetiniai veiksniai, tam tikrais momentais nulemia tėvų gyvenimo būdas. Didelę riziką kelia ekranai – kompiuteris, telefonas, televizorius. Iš esmės visa media, kurios vaikai gauna per daug. Dėl to ateityje atsiras dėmesio sutrikimai. Šie dalykai irgi iš dalies įtakoja šio sindromo atsiradimą ir tolimesnį vystymąsi. Dažnu atveju tėvai patys vengia tokios vaiko diagnozės. Suprantama, kad kiekviena tokia diagnozė – žiauriai pasakysiu – tolygu sveiko vaiko mirčiai. Tėvams sudėtinga priimti ir tai yra tarsi gedulas, kol ateina susitaikymo su diagnoze laikotarpis ir tuomet tėvai pradeda imtis kažkokių veiksmų. Iki tol tai yra sudėtingas procesas ir reikia padėti tėvams išbūti. Kai dirbi su tokiu vaiku – 50 proc. dėmesio skiri jo tėvams.
Tikriausiai palaikot ryšį su vaikų ir paauglių psichiatre?
Didelę dalį pacientų matau užregistruotų vaikų ir paauglių psichiatrės, ji nukreipia tyrimams, konsultacijoms, į kurias ateina vaikai ir tėvai. Matydama gilesnes problemas ir jei reikės medikamentinio gydymo, savo ruožtu ir aš siųsiu pacientus pas ją.
Dėl kokių priežasčių suaugusieji šiandien priversti praverti psichologo kabineto duris?
Priežastys labai įvairios. Pagrindinės būtų – skyrybų problemos, santykiai su vaikais bei dėl priklausomybių. Tai pagrindinės problemos, su kuriomis aš susidūriau konsultuodama suaugusiuosius pirmosiomis savo darbo dienomis. Suaugusiems darome testus, tiriančius atmintį, dėmesį, mąstymą, vyresnio amžius žmonėms – demencijos riziką.
Be konsultacijų kabinete, medicinos psichologė dirba ir su Psichikos dienos stacionaro pacientais.
,,Noriu pasakyti, kad pirmosiomis darbo dienomis daugiau pasidžiaugiau, negu kad susidūriau su sunkumais. Psichikos sveikatos skyriaus kolektyvas labai šiltai mane priėmė, domisi, kaip man sekasi, jei ko nežinau, užveda ant kelio. Palaikymą jaučiu iš viso kolektyvo“, – džiaugėsi kolektyvu medicinos psichologė Ieva Ragaliauskaitė.
Medicinos psichologė dirba pirmadieniais – penktadieniais, nuo 8.00 iki 16.00 val. Registruotis galima Šeimos medicinos skyriaus (suaugusiųjų) registratūros tel.: +370 347 61434; +370 347 61334; +370 612 04039 bei Pediatrijos skyriaus (vaikų) registratūros tel.:+370 347 61555; +370 347 61130 arba internetu https://ipr.esveikata.lt
Viršelio nuotr.: Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos skyriuje – nauja medicinos psichologė Ieva Ragaliauskaitė. (A. Raicevičienės nuotr.)
