IMG_0406„Šiandien turime apie 48 tūkst. prisirašiusių gyventojų, kuriems Kėdainių PSPC teikia įvairias gydymo paslaugas. Iš jų beveik 4 tūkst. yra nedrausti privalomuoju sveikatos draudimu, tai sudaro maždaug 8-10 proc. pacientų, už kurių gydymą turi sumokėti įstaiga. Ir tai yra problema, kuriai spręsti sunkoka surasti išeičių,“ – komentavo VšĮ Kėdainių PSPC direktorė Audronė Rimkevičienė.

Dalis pacientų yra drausti valstybės lėšomis. Šiai kategorijai priklauso visi pensinio amžiaus žmonės, vaikai iki 18 metų, studentai, moksleiviai (dieninių skyrių), neįgalieji, registruoti Darbo biržoje.

Visi, dirbantieji pagal darbo sutartis yra drausti sveikatos draudimu (darbdavys išskaičiuoja iš darbuotojo darbo užmokesčio ir šią įmoką sumoka Sodrai).

Yra trečia grupė žmonių, kurie sveikatos draudimo įmokas moka patys. Taip moka dirbantys pagal autorines sutartis, užsiimantys individualia veikla pagal verslo liudijimus ir pan.

Arba pamiršta, arba sąmoningai vengia

Dirbantis pagal darbo sutartį, žmogus paprastai būna draustas tol, kol dirba ir dar vieną mėnesį po atleidimo iš darbo. Už tą laikotarpį, kol neįsidarbina, gyventojas privalomojo sveikatos draudimo mokestį turi susimokėti pats, kad jis ir toliau būtų draustas ir galėtų gydytis nemokamai.

Tas pats reikalavimas galioja ir tiems, kurie Sodrai šį mokestį moka patys. Už kokį periodą gyventojas besumokėtų, jis dar vieną mėnesį laikomas draustu. Tas mėnuo skirtas susimokėti draudimo įmoką.

A. Rimkevičienė.

A. Rimkevičienė.

Tačiau yra gyventojų, kurie arba klaidingai supranta minėto mokesčio svarbą, arba sąmoningai tai daro, kad tarkim, už tris mėnesius sumokėję, už ketvirtą sveikatos draudimo mokesčio jau nebemoka. Tuo laikotarpiu toks pacientas, apsilankęs Kėdainių PSPC, gydymo paslaugas gauna, jis laikomas draustu, jam išrašomi kompensuojamieji vaistai, suteikiamos kitos gydymo paslaugos, tačiau tam mėnesiui pasibaigus, visi gyventojų registrai rodo, kad šis gyventojas – nedraustas.

Našta ant kitų pečių

„Tuomet kas turi sumokėti už vaistus, kuriuos pacientas gavo tarsi būdamas draustas?“ – klausė Kėdainių PSPC direktorė, toliau komentavusi, kad Valstybinei ligonių kasai išsiaiškinus, jog gydytojas išrašė nedraustam piliečiui vaistus, paprašo įstaigos už juos sumokėti.

Tai yra visi tie, kurie sąžiningai mokėjo sveikatos draudimo mokestį, nuperka minėtam pacientui vaistus ar sumoka už gydymo paslaugas, kurias jis gavo tą mėnesį. Tokių situacijų, kad žmogus nedraustas ir tai paaiškėja tik po mėnesio, pasitaiko ne tiek jau ir mažai.

Neapsidraudus – tik būtinoji medicininė pagalba

Kai į gydymo įstaigą ateina ilgą laiką nedraustas pacientas, gyventojų registrai rodo, kad jis yra nedraustas. Tuomet jis yra įspėjamas, turi arba susimokėti už paslaugas, arba jų iš viso gauti negali išskyrus būtinosios medicininės pagalbos paslaugas, kurios yra susiję su būkle, keliančia grėsmę žmogaus gyvybei.

„Todėl labai norėtume paprašyti sąmoningai vertinti privalomojo sveikatos draudimo būtinumą ir užtikrinti reguliarų mokėjimą, nes kiekvieną kartą, kai jūs visą mėnesį pamirštate sumokėti sveikatos draudimą ir kreipėtės į mūsų įstaigą dėl kažkokių paslaugų, turėtumėt žinoti, kad už jas sumokėjo įstaigos darbuotojai, įstaiga, ne kažkas kitas, kad tai buvo labdara, o tokios labdaros mes suteikiame ne tiek ir mažai“, – paaiškino įstaigos vadovė.

Pasak A. Rimkevičienės, neretai tenka išgirsti iš pacientų, jog neva, kam tas sveikatos draudimas, kad geriau nueisiu ir gydytojui už paslaugą sumokėsiu, tačiau kartais ir darant menkiausią operaciją, gali pritrūkti jūsų neva, visą gyvenimą sukauptų sveikatos draudimui skirtų pinigų. Todėl solidarumo principas, kuriuo yra pagrįsta šita sistema yra vienintelė išeitis Lietuvos gyventojams gydytis nemokamai.

Asta Raicevičienė, VšĮ Kėdainių PSPC atstovė viešiesiems ryšiams

Panašios naujienos