Vos tik perskaičius antraštę apie protarpinį badavimą, iškart skubėti jo laikytis nederėtų, nes tai yra iššūkis organizmui. Tiems, kurie nutarė išbandyti šį mitybos režimą, vaistininkė pataria, kaip pasiruošti protarpiniam badavimui, ir perspėja, kam šis metodas netinkamas, rašoma pranešime spaudai.

Protarpinis badavimas, pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Astos Budreckienės, yra mitybos režimas, kai tam tikrą laiką maistas nėra vartojamas. Nusprendus taikyti šį metodą ypač svarbu badavimo laikytis ne kasdien, o kelis kartus per savaitę, taip pamažu formuojant įprotį ir taip organizmas nepatiria didelio šoko. Esmė yra skaičiuoti ne suvalgyto maisto kaloringumą, o valgymo valandas. Taip pat svarbu maitintis sveikai ir subalansuotai – antraip nepavyks pasiekti norimų rezultatų.

„Yra kelios protarpinio badavimo schemos: 12/12, 16/8, 20/4. Pirmas skaičius reiškia, kiek valandų per parą reikia nevalgyti, o antrasis žymi valgymo valandas. Bet kurios schemos atveju organizmas gaus naudos, nes ilgesnis nevalgymo laikotarpis leidžia įsijungti autofagijos mechanizmui – procesui, kai organizmas ima ardyti jame esančius nebetinkamus baltymus, žalingus mikrobus ir senas ląsteles, kad visa tai panaudotų kaip maistą. Tuomet sumažėja insulino lygis, organizmas priverstas pradėti naudoti gliukozės atsargas, pajudinamos riebalų atsargos“, – vardija ji.

Kaip pradėti?

Prie naujo įpročio vaistininkė rekomenduoja artėti mažais žingsneliais – pradėti nuo pačio mažiausio protarpinio badavimo intervalo, t.y. nevalgyti 12 valandų. Šiuo metu negalima vartoti ir gėrimų su cukrumi – tinka vanduo, nesaldinta arbata ir kava.

Prisitaikymas prie pasikeitusios mitybos įpročių reikalauja laiko. Smegenims ir kūnui priprasti prie protarpinio badavimo reikia 3–6 savaičių.

„12 valandų protarpinis badavimas atrodo taip: pavalgote 18 val. vakarienę, o pusryčius valgote anksčiausiai  6 val. ryto. 14 valandų protarpinis badavimas: 18 val. pavakarieniaujate, o pusryčiaujate 8 val. Na, o 16 valandų protarpinio badavimo atveju vakarienę reikia valgyti 18 val., o pusryčius – anksčiausiai 10 val. ryto. Tik tada, kai jausite, jog esate pasiruošę be didelio vargo nevalgyti 16 valandų, galėsite pradėti laikytis protarpinio badavimo kasdien“, – aiškina A. Budreckienė.

Po subalansuotos vakarienės nebegalima užkandžiauti, nes tai jau nebebus protarpinis badavimas.

Raktas į ilgaamžiškumą?

Vaistininkės teigimu, kalorijų ribojimas teigiamai veikia ilgaamžiškumą ir stabdo senėjimą. Šiuo metu itin išaugęs susidomėjimas badavimu bei jo poveikiu žmogaus organizmui ir ypač smegenims, mat kintant išorinėms aplinkos sąlygoms, kinta ir įvairių organizmo sistemų veikla.

„Prisitaikymas prie pasikeitusios mitybos įpročių reikalauja laiko. Smegenims ir kūnui priprasti prie protarpinio badavimo reikia 3–6 savaičių, todėl be pasirengimo imtis šio pokyčio bus itin sunku“, – pabrėžia A. Budreckienė.

Daugybės mokslinių tyrimų metu nustatyta, kad dėl protarpinio badavimo pailgėja gyvenimo trukmė ir pavyksta išvengti įvairių negalavimų.

„Badavimas ir kalorijų ribojimas mažina kūno riebalų kiekį, gerina žarnyno veiklą, didina jautrumą insulinui, mažina uždegiminius procesus, sergamumą 2 tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, vėžiu“, – aiškina vaistininkė.

Nepaisant teigiamo poveikio, ši metodika nėra tinkama visiems. Jei kūno masės indeksas (KMI) yra mažesnis nei 18,5, taikyti protarpinio badavimo nereikėtų. Šis metodas taip pat nerekomenduojamas vaikams bei nėščioms ar žindančioms moterims, žmonėms, kuriems yra pašalinta tulžies pūslė ar sergantiesiems cukriniu diabetu.

Panašios naujienos