Kėdainių daugiakultūriame centre vyko neeilinė paskaita – reaguodami į vis augančius propagandinės informacijos mastus Lietuvoje, Lietuvos kariuomenės strateginių komunikacijų departamento atstovai susitiko su kėdainiečiais.

Viršila T. Čeponis susirinkusiuosius supažindino su pagrindiniais taikiniais, į kuriuos yra nukreipiamos dezinformacijos strėlės.

Viršila T. Čeponis susirinkusiuosius supažindino su pagrindiniais taikiniais, į kuriuos yra nukreipiamos dezinformacijos strėlės.

Svečiai kraštiečius supažindino su propagandinės informacijos apraiškomis Lietuvos žiniasklaidoje – kokia ji, kaip ją atpažinti, ir, svarbiausia, kaip jai atsispirti?

Pasak Lietuvos kariuomenės istoriko Karolio Zikaro, šiais laikais požiūris į karą ir naudojamos priemonės keičiasi kardinaliai. „Jei jūs norite užkariauti šalį, įvesti kariuomenės dabar net nereikia. Daug pigiau, greičiau ir efektyviau tai galima padaryti informacinėmis, politinėmis priemonėmis. Galima manipuliuoti informacija, ją pateikti tendencingai – taip, kad būtų paranku. Tą ypač lengvai galima pastebėti palyginus Vakarų šalių ir Rusijos žiniasklaidos priemonių pranešimus apie įvykius Ukrainoje“, – sakė istorikas.

Pastebima nemažai apraiškų

Propaganda – tai ilgalaikis procesas ir vyksta įvairiose, mūsų gyvenimą ir pasaulėžiūrą nuolat veikiančiose sferose. Pasak pašnekovų, rusiškosios propagandos taikinius galima įvardyti Lietuvos istoriją, mūsų kariuomenę, narystę ES ir NATO, nuolat eskaluojamuose dvišaliuose Lietuvos ir Lenkijos santykiuose. Taip pat ypač daug jos pastebima kultūros (muzikoje, renginiuose, spaudoje, knygose, švietime, televizijoje), sporto srityse.

Kodėl svarbu mokėti atpažinti propagandą? „Žinodami apie tai, žmonės tampa daug atsparesni, pastabesni. Kodėl į susitikimus vyksta kariuomenė? Šiuo metu Lietuvoje vyksta informacinis karas, o šalį gina kariuomenė. Tačiau kariuomenė viena šalies neapgins, jei to nenorės didžioji dalis gyventojų“, – pabrėžė pašnekovas.

Istorikas K. Zikaras aiškino, kad šalies istorija dažnai tampa propagandos įrankiu – tereikia ją perteikti tam tikru, kažkam parankiu kampu.

Istorikas K. Zikaras aiškino, kad šalies istorija dažnai tampa propagandos įrankiu – tereikia ją perteikti tam tikru, kažkam parankiu kampu.

Svarbiausia kare – palenkti gyventojų valią

Jam pritarė ir kitas pranešėjas viršila Tomas Čeponis, akcentuodamas, kad propaganda Lietuvoje buvo visą laiką, tačiau pastaruoju metu ji ypač suintensyvėjusi. „Propaganda – labai galingas ginklas. Jau ne kartą istorija įrodė, kad karą galima laimėti ne kiek karine jėga, bet žmonių nusiteikimu priešintis. Kai pakeičiama žmonių sąmonė, karo jau nė nebereikia“, – aiškino jis.

Pasak Mariaus Magylos, Lietuvos Krašto savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės, Kėdainių 207 kuopos vado, šiuo metu Kėdainių rajone yra per 50 karių savanorių. „Jaučiame aktyvesnį domėjimąsi karyba. Žinoma, tą ypač paskatino paskutinieji įvykiai Ukrainoje. Žmonės suvokia, kad nesame pakankamai saugūs“, – pabrėžė jis.

Būtina mylėti savo kraštą

Tad ką daryti, kaip atsispirti propagandai? Pašnekovai siūlo kelis variantus – remtis demokratijos vertybėmis, ypač – viešumu; populiarinti Lietuvos istoriją, naudoti lietuviškumo simbolius; skatinti lietuvių optimizmą. „Žinoma, reikia kiek galima labiau mažinti ir Rusijos propagandos įrankių tinklą, kuris pas mus reiškiasi ir per žiniasklaidą, ir per kultūrą, ir per kitas sritis“, – pabrėžė Lietuvos kariuomenės strateginių komunikacijų departamento atstovai.

Beje, šis departamentas buvo įkurtas praėjusiais metais, kovai su Lietuvoje vis didesnį mastą įgaunančiu karu informacinėje ir žinių erdvėje.

Panašios naujienos