Praėjusią savaitę Kėdainių profesinio rengimo centre (PRC) vyko tarptautinio projekto ,,Inovatyvūs mokymo/si įrankiai“ baigiamasis etapas. Projektas, prasidėjęs 2018-aisiais ir turėjęs vykti iki 2020 metų, dėl pandeminės situacijos buvo pratęstas, o praėjusią savaitę, nuo rugpjūčio 2 iki 6 dienos, vyko paskutinysis projekto dalyvių susitikimas. Vykdant projektą, dalyvavo šešios šalys – Turkija, Portugalija, Rumunija, Graikija, Italija ir Lietuva.

Tikslas – pritaikyti inovatyvias technologijas

Šio projekto koordinatorė Kėdainių profesinio rengimo centro anglų kalbos mokytoja Živilė Matukienė teigė, jog dėl pandeminės situacijos projekto vykdymas kone metus buvo sustabdytas, o vėliau buvo pratęstas ir baigsis 2021 rugpjūčio 31 dieną. Visų projekto dalyvių sutarimu buvo pasirinkta projektą užbaigti gyvai.

Projekto koordinatorė Kėdainių PRC anglų mokytoja Živilė Matukienė, viso projekto koordinatorė iš Rumunijos, prancūzų kalbos mokytoja Corina Ciobanu ir Kėdainių PRC direktorius Dangiras Kačinskas.

Projekto tikslas – inovatyvių technologijų pritaikymas ugdymo procese, dalijimasis patirtimi tarp šalių. Visos projekto veiklos buvo skirtos tiek mokytojams, tiek mokiniams. Mokytojams – turint tikslą, kad mokytų įdomiai ir inovatyviai, o mokiniui – kad jis susidomėtų mokymusi ir mokytųsi kitaip, netradiciškai, naudodamas įvairias internetines programėles, platformas ir kt. Projekto idėją sugalvojo projekto partnerė iš Turkijos, surado mokytojų Italijoje, Rumunijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Lietuvoje, kuriems tema buvo įdomi ir aktuali.

Projektas buvo skirtas ir Kėdainių PRC gimnazinių klasių mokiniams. „Mes džiaugiamės savo mokiniais – jie noriai ir aktyviai dalyvauja projektinėse veiklose, džiaugiasi galimybėmis išvykti, susirasti naujų draugų, pamatyti, kaip mokosi jų bendraamžiai, pabūti kitoje šalyje. Rašydami projektus, stengiamės į projektinę veiklą įtraukti kuo daugiau gimnazinių klasių mokinių, taip skatindami jų motyvaciją mokytis kitaip, įgyti tarpkultūrinės patirties, ugdyti asmenines kompetencijas. Aš pati gavau daug naudos. Internete gausu informacijos, bet pats negali visko surasti ir sužinoti ir juo labiau visko išbandyti. Kai randi kažką įdomaus ir inovatyvaus, pritaikai ir naudoji savo veikloje, nori tuo pasidalini su kitais. Tokia šio projekto mintis. Mokytojai iš įvairių šalių ir mokyklų dalinosi gerąja patirtimi – kas jiems patinka, kaip jie dirba mokyklose, ką pritaiko ir panaudoja“, – komentavo projekto koordinatorė Živilė Matukienė.

Projekto idėjos sumanytoja, Turkijos koordinatorė, anglų kalbos mokytoja Pinar Girgin.

Italai dalyvavo virtualiai

Baigiamasis projekto dalyvių susitikimas buvo numatytas Lietuvoje. Visų noras buvo jį surengti gyvai, todėl susiklosčius palankiai situacijai buvo nuspręsta visiems projekto dalyviams susitikti pirmą rugpjūčio savaitę Kėdainių profesinio rengimo centre. Deja, ne visi partneriai į susitikimą atvyko. Projekto partneriai iš Italijos dėl pandeminės situacijos paskutiniame projekto susitikime dalyvavo virtualiai. Todėl baigiamasis projekto susitikimas buvo organizuojamas mišriai – italai į susitikimą jungėsi per ZOOM‘o platformą.

Sicilija taip ir liko neaplankyta

Projektas prasidėjo visų koordinatorių susitikimu Adanos mieste Turkijoje. Vėliau projekto dalyviai lankėsi visose projekto partnerių šalyse – Turkijoje, Rumunijoje, Graikijoje, Portugalijoje, išskyrus Italiją, kadangi tuo metu, kai praėjusių metų kovą buvo planuota išvyka į Italiją, pasaulį apėmė pandemija, todėl Sicilija taip ir liko neaplankyta. Dėl to šių metų gegužę buvo surengtas virtualus susitikimas.

Projekto dalyviai: Kėdainių PRC mokytojai Žilvinas Kapočius ir Živilė Matukienė.

„Iš pradžių buvo labai nedrąsu, nes mes iki šiol neturėjom tokios patirties – nei mokiniai, nei aš, bet viskas pavyko labai puikiai. Visą projektinės veiklos savaitę jungėmės iš Profesinio rengimo centro virtualiai. Žiūrėjome partnerių sukurtus pristatymus apie savo mokyklą, šalį. Prisiminėm ankstesnius projekto susitikimus, žaidėme virtualius žaidimus, dalinomės patirtimis, kaip sekasi mokytis ir dirbti nuotoliniu būdu. Buvo smagu dalyvauti ir mokiniams, ir mokytojams“, – pripažino Ž. Matukienė.

Visų patirtys skirtingos

Kiekviena projekte dalyvaujanti mokykla yra kitokia. Vykdydami projektą, su mokiniais pabuvome Portugalijoje. Coimbros mieste esanti mokykla paliko ypatingą įspūdį. Ši mokykla pritaikyta klausos negalią turintiems mokiniams. Projekto dalyviai mokykloje klausėsi koncerto, kur klausos negalią turintys mokiniai atliko dainą. „Tai iš tiesų paliečia kiekvieną, įrodo, kaip technologijos padeda žmogui integruotis į visuomenę“, – pastebėjo projekto koordinatorė.

Ž. Matukienė sakė negalinti išskirti nė vieno susitikimo, iš kurio nebūtų gauta naudos. „Pamatėm, susipažinom su įvairiomis švietimo sistemomis, kaip organizuojamos pamokos, kaip dirba mokytojai, su kokiomis problemomis jie susiduria. Atradome daugiau panašumų nei skirtumų. Nuvykęs svetur, net jei nerandi to, ko tikiesi, gali pasimokyti kūrybiškumo, kaip išspręsti problemą, pavyzdžiui, jei dingsta internetas ar nėra pakankamai kompiuterių. Tokiais būdais kūrybiškumas ir yra ugdomas“, – teigė pašnekovė.

Už bendro darbo stalo.

Kūrybiškas požiūris į mokymą

Kiekvienoje šalyje projektinės veiklos vyko po penkias darbo dienas, dvi dienos buvo skirtos projekto dalyvių atvykimui ir išvykimui. Projektinės veiklos buvo organizuojamos atsižvelgiant į dalyvius. Susitikimų, skirtų mokiniams, metu buvo stengiamasi kūrybiškai pritaikyti išmaniąsias technologijas – mokiniai kūrė pristatymus, žaidimus, filmukus, naudodamiesi Quizziz, Quizlet, Slido, Mentimeter, StopMotion programėlėmis.

Baigiamasis projekto susitikimas Kėdainių PRC buvo skirtas mokytojams. Jiems organizuojamų susitikimų metu vykdavo paskaitos, kiekvienas savo mokymo įstaigai atstovaujantis projekto dalyvis pasiruošdavo pristatymą iš anksto numatyta tema. Kėdainių PRC projekto dalyvių tema buvo „E-įrankiai – kūrybingas požiūris į mokymą“.

Mokytojai iš įvairių šalių ir mokyklų dalinosi gerąja patirtimi.

„Parodėm, išmokėm, supažindinom, ką naujo pradėjom naudoti nuo praėjusio susitikimo. Projekte dalyvavo įvairių specialybių mokytojai: anglistai, matematikai, informatikai, biologai, chemikai, dailės mokytojai. Savo pamokose jie mobilias aplikacijas ir programėles pritaiko pačiais įvairiausiais būdais“, – pasakojo Kėdainių PRC vykdomo projekto koordinatorė, anglų kalbos mokytoja Ž. Matukienė, pridūrusi, kad jos mokyklos mokiniai neįtikėtinai gerai įvaldo technologijas ir, jeigu negeba susišnekėti, tai žino, kad yra programėlės, kurios išverčia žodžius. Be to, jauni žmonės labai imlūs naujovėms ir anglų kalbą praktiškai moka visi. Gal kiek turėjo problemų vyresnio amžiaus mokytojai, kuriems buvo sunkiau bendrauti anglų kalba. Mokiniams tokių problemų nekilo.

Stebėjosi gražiai sutvarkyta mokykla

Paprašyta palyginti projekto partnerių turimas galimybes mokytis ir mokyti, turint Kėdainių PRC bazę, projekto koordinatorė Ž. Matukienė pasidalino patirtimi: „Galime pasidžiaugti, kad mūsų mokyklos bazė neatsilieka nuo kitų šalių. Ne paslaptis, kad visoje Lietuvoje mes turime gerą interneto ryšį, lyginant su kitomis šalimis. Tą pastebėjo ir mokyklos svečiai. Taip pat svečiai stebėjosi gražiai sutvarkyta mūsų mokykla.“

Mokytojai iš įvairių šalių ir mokyklų dalinosi gerąja patirtimi.

Be projektinių veiklų mokykloje projekto susitikimo dalyviams buvo surengta įvairiapusiška kultūrinė programa – įvyko ekskursija po Kėdainius, aplankyta AB „Lifosa“, organizuota išvyka į Kauną, Trakus, Vilnių, Raudondvarį, Panemunės pilį, Dreverną bei aplankytas Rambyno piliakalnis.

„Viena diena buvo skirta projekto rezultatų pristatymui. Mūsų projekto komanda buvo atsakinga už tyrimą, kurį vykdėme projekto pradžioje ir pabaigoje. Jo metu siekėme sužinoti, kaip taikomi inovatyvūs įrankiai ugdymo procese, kiek mokytojai naudoja išmaniųjų technologijų savo pamokose, kaip jiems sekasi tai daryti, ar susiduria su kokiomis problemomis. Toks pats tyrimas atliktas ir projekto pabaigoje siekiant įvertinti pokytį. Galima teigti, kad projekte dalyvavusių mokyklų mokytojai buvo labiau pasiruošę dėl COVID-19 ligos užklupusiam nuotoliniam mokymui bei mokymuisi.

Paskutinę projekto susitikimo dieną buvo išdalinti projekto sertifikatai bei aptartos bendradarbiavimo ateityje galimybės, – pasakojo pašnekovė. – Visi susitikimo dalyviai Kėdainiuose ir Lietuvoje viešėjo pirmą kartą“, – apibendrino projekto koordinatorė.

Projekto veikla – partnerių akimis

Gėrėjosi sutvarkyta Kėdainių mokykla

Projekto koordinatorė iš Rumunijos, prancūzų kalbos mokytoja Corina Ciobanu, paklausta, ar pasibaigus paskutiniajam projekto etapui, vykstančiam Kėdainių PRC, galima teigti, jog projektas pasiekė tikslą, sakė, jog iki pandemijos pavyko išgryninti tas priemones, kurias galima buvo taikyti per pamokas, o ypač pandemijos metu jos buvo praktiškai pritaikytos ir visos pasiteisino.

Kokia projekto dalyvių patirtis besilankant skirtingų šalių mokyklose?

– Projekto dalyviai įgijo įvairios patirties, bet projekto pabaigoje galima pripažinti, kad skirtingos šalys turi tų pačių problemų, bendrą požiūrį į švietimą ir technologijų naudojimą.

Kaip atrodo Kėdainių PRC projekto dalyvių akimis?

– Nors mūsų mokykla Rumunijoje yra bendrojo lavinimo, bet su Kėdainių PRC turime ir panašumų, nes mūsų mokymas irgi įvairių profilių, susijusių su specialybėmis, tokių kaip verslo, ekonomikos, turizmo, informacinių technologijų ir kt. Jūsų įstaigoje vienoje vietoje vyksta mokymas ir mokinių, ir suaugusiųjų po 12 klasių. O Rumunijoje tai atlieka skirtingos švietimo institucijos.

Kokio lygio, kalbant apie informacinių technologijų naudojimą, yra Kėdainių PRC?

– Panašus lygis ir mūsų šalies, nes interneto greitis yra gana geras ir mūsų šalyje, kaip ir Lietuvoje. Mūsų mokykloje irgi naudojame įvairius technologinius įrankius pamokų metu ir savo darbe, todėl, lyginant su šia mokykla, didelio skirtumo nėra.

Ką būtent šioje mokykloje pamatėte, ko nė vienoje šalyje nėra?

– Kad skirtingi profiliai mokomi vienoje įstaigoje, ko nėra nė vienoje projekto partnerių mokykloje, nes tai vyksta skirtingose mokyklose. Kėdainių PRC labai gražiai sutvarkyta, čia dirba mieli žmonės. Kėdainiai – mažas miestas, mažai jame žmonių, automobilių. Rumunijoje žymiai didesni miestai. Man pasirodė čia labai rami ir atpalaiduojanti aplinka. Patekome į gražią vasarą Lietuvoje, bet Rumunijoje šiuo laiku dar karščiau.

Turbūt buvo nerimo, jog, užklupus pandemijai, teko sustabdyti projekto vykdymą?

– Šiuo požiūriu projekto vykdymas buvo sudėtingas, nes niekas nesitikėjo, kad tokie dalykai gali vykti. Pernai buvo suplanuoti vizitai į Italiją ir į Lietuvą, buvo nupirkti bilietai. Po to sekė sudėtingas procesas, kaip atgauti pinigus. Buvo tokių sunkių momentų, kad, paskambinus į savo šalies nacionalinę agentūrą, jie nežinojo, ką atsakyti vienu ar kitu klausimu. Tikėkimės, kad tas sudėtingas periodas pasibaigė ir mes tarsi pradėjome naują etapą. Kaip tyčia prieš pat paskelbiant pandemiją, į Italiją turėjo vykti projekto dalyviai mokiniai, tačiau tėvai buvo sunerimę, niekas savo vaikų nenorėjo išleisti, buvo priimtas sprendimas projekto vykdymą nukelti metams. Vietoj vizito į Italiją, gegužę jie surengė virtualų susitikimą su visais projekto dalyviais. O šis susitikimas Lietuvoje vainikavo projekto pabaigą.

Gitara groja projekto partnerės iš Turkijos mokyklos direktorius Alp Karatay.

Pagal projekto reikalavimus buvo suplanuoti 3 susitikimai, kuriuose dalyvauja mokytojai ir mokiniai (Portugalijoje, Rumunijoje ir Italijoje), ir 2 susitikimai, kuriuose dalyvauja tik mokytojai (Graikijoje ir Lietuvoje).

Buvo naudinga ir mokytojams, ir mokiniams

Pasidomėjus, kokią patirtį įgijo dalyvaudami šiame projekte, projekto partnerė iš Turkijos Pinar Girgin atsakė, jog įgyta įvairios patirties – kultūrinės, kalbinės, politinės…

Ar iš projekto daugiau gavo mokytojai ar mokiniai?

– Manau, kad visi vienodai. Mokiniai susitikimuose bendravo tarpusavyje, naudojo skaitmeninius įrankius tam, kad atliktų įvairias užduotis, įgijo įvairiausios patirties.

Ko daugiau – panašumų ar skirtumų tarp šalių mokymosi galimybių?

– Labai daug panašumų. Vykusio pristatymo metu šalys lygino nuotolinį mokymą, su kuriuo susidūrė nuo praėjusių metų. Pasirodo, kad visi naudojame panašius įvairiausius technologinius įrankius. Ir problemos, su kuriomis susidūrė mokytojai nuotolinio mokymo metu, irgi panašios. Turkija labai didelė šalis, turinti 80 mln. gyventojų, netgi mažų miestelių kavinėse žmonės geria kavą, gatvėse daug žmonių, daug gyvūnų. Mes Kėdainių prekybos centre neradome bananų, o žmonių daug mažiau sutikome…

Projekto dalyviai Didžiosios Rinkos aikštėje prie paminklo Radviloms.

Kokį įspūdį išsivežate iš šios mokyklos?

– Labai patiko visi įrengimai, visos klasės, viskas patogiai pritaikyta mokiniams ir mokytojams, norėtume pamatyti per mokslo metus, kaip čia viskas vyksta, kaip tai panaudojama ugdymo procese.

Kokiai mokyklai jūs atstovaujate?

– Mūsų mokykla yra bendrojo lavinimo, daug yra gražių privačių mokyklų. Klasėse yra interaktyvios lentos, nemokamas internetas, profesinės mokyklos irgi gana gerai aprūpintos, vyriausybė teikia itin didelį dėmesį švietimui.

Esame ne prasčiausi tarp pietinių šalių

Kėdainių PRC direktorius Dangiras Kačinskas, paklaustas, kuo išskirtinis buvo šis projektas, pabrėžė, kad susirinkus 6 šalių atstovams, kas nedažnai būna, – visų projekto dalyvių santykiai buvo labai draugiški. Kolegė iš Turkijos minėjo, kad norėtų ir ateityje bendrų projektų. Tai daug ką reiškia.

„Projekto metu visi dirbome darniai, užsimezgė ir daug asmeninių santykių. Susidraugavome su turkais, graikais, gaila, kad italai neatvyko – jie irgi labai šaunūs žmonės. Projekto išskirtinumas tas, kad, kalbant apie inovatyvius mokymosi būdus teoriškai, tarsi buvo nuspėta, jog visi tie įrankiai bus panaudoti praktiškai ir maksimaliai. Galima sakyti, kad pandemija buvo „dėkinga“ šiam projektui, nes praktiškai parodė, kaip galima vykdyti mokymosi procesą kitaip.

Dalyvavimas įvairiuose projektuose mūsų mokytojams ne naujiena, visada džiaugiamės galėdami į juos įtraukti vis daugiau mokinių. Labai svarbu, kad projekte dalyvavę mokiniai daug pamatė, dalinosi patirtimi, šiltai tarpusavyje bendravo, o tai didina toleranciją tarp tautų, kitų kultūrų pažinimą, plečia akiratį. Kai svečiai vaikščiojo po mokyklą, stebėjosi, kaip čia tvarkinga, suolai nauji, daug erdvės, viskas įrengta šiuolaikiškai. Tai reiškia, kad ir mes ne taip blogai atrodome bent pietinių šalių kontekste.

Gyvenimas yra nenuspėjamas, bet Lietuvos švietimo sistema juda ta linkme, kaip ir visa Europa“, – apibendrino Kėdainių PRC direktorius D. Kačinskas.

Nuotraukos iš Kėdainių PRC archyvo

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.