Simboliškai gruodžio 13-ąją, Šv. Liucijos – šviesos dieną, Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje įvyko ,,Šviesos šventė“. Kėdainių lietuvių ir švedų draugija pristatė, kaip švenčiama Šv. Liucijos diena Švedijoje ir Lietuvoje. Kartu tai buvo ir baigiamasis projekto ,,Menų gaudyklės Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje“ renginys.

Šv. Liucijos diena – šviesos šventė

Kėdainių lietuvių ir švedų draugijos pirmininkė Asta Raicevičienė papasakojo, kodėl gruodžio 13-oji – Šviesos diena – pažymėta Šv. Liucijos vardu. Mat šis kilęs nuo lotyniškojo šviesos pavadinimo, nes Liucijos vardas, išvertus iš lotynų kalbos („lux, lucis“), reiškia šviesą.

Pasakojama, kad Liucija savo maldomis išgydžiusi sergančią motiną. Motinai pasveikus, jos abi pardavė visą savo turtą ir išdalijo vargšams. Dėl tokio poelgio supyko Liucijos sužadėtinis ir paskundė ją teismui, kuris nuteisė merginą sudeginti ant laužo. Legenda pasakoja, kad Liucija nešdavusi maistą kaliniams. Neturėdama kur dėti žvakių, sumanė jas nešti ant galvos. Todėl ir dabar Šv. Liucijos dieną viena mergina papuošiama žvakių vainiku.

Muziejaus kuratorė Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė šalia Suaugusių dailės studijos dalyvių sukurto žibinto.

Natūralu, kad Šv. Liucijos diena labiausiai džiaugiasi šiauriau gyvenančios tautos. Ypač aktyviai ši diena švenčiama Švedijoje. Ten ankstų rytą valdiškas bei privačias įstaigas aplanko Šviesos mergelė su palyda, kurią sudaro baltais ilgais rūbais ir bruknienojų vainikais pasidabinusios mergelės, nešinos uždegtomis žvakėmis, ir skrybėlėti vaikinai su šviečiančiomis žvaigždėmis rankose. Švedai turi ir tradicinį šios dienos valgį – šafranais gardintus pyragėlius, imbierinius sausainius, kuriuos užgeria prieskoniais paskanintu karštu raudonu vynu, vadinamu ,,gliogu“.

Kokia gruodžio 13-oji, toks bus sausis

Pagal senąjį Julijaus kalendorių gruodžio 13-oji sutapo su saulėgrįža. Žmonės dar ir dabar sako, kad per šventą Liuciją – ilgiausia naktis arba trumpiausia diena. Net ir kalendoriui pasislinkus, ši diena yra reikšminga, mat nuo jos nustoja ilgėti vakarai – saulė iki pat Kūčių leidžiasi vis tuo pat metu, tik ryte kasdien pateka minute vėliau.

Pasak etnologo Liberto Klimkos, Šv. Liucijos diena – tinkamiausia proga pagaliau užžiebti kalėdines girliandas ir žvakes. Tai atneša į namus viltį. Lietuvoje ši diena tradiciškai siejama su orų spėjimu. Kadangi nuo Šv. Liucijos dienos iki Šv. Kalėdų yra lygiai 12 dienų, manyta, kad kiekviena jų byloja, koks bus kiekvienas mėnuo. Taigi, kokia gruodžio tryliktoji, toks bus sausis, kokia keturioliktoji – toks vasaris, penkioliktoji – kovas ir taip toliau. Svarbu įsidėmėti, kiek kurią dieną šviečia saulė ir kiek darganoja, siaučia vėjai ir panašiai.

Broliukai dvyniai Ąžuolas ir Linas buvo aktyvūs projekto dalyviai.

Po tamsos visada ateina šviesa“

Draugijos pirmininkė prisiminė, kaip Kėdainių lietuvių ir švedų draugijos nariai dar 2014 m. dalyvavo Švedijos ambasados organizuotame koncerte Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje, kur buvo švenčiama Šv. Liucijos diena.

2018 metų gruodžio 13 d. Šv. Liucijos šventė vyko ir Kėdainiuose. Tuomet apsiaustus dėvinčių moksleivių iš Lietuvos sveikatos ir mokslo universiteto Kėdainių ,,Aušros“ progimnazijos procesija su žvakėmis ėjo Didžiąja gatve link Šv. Juozapo bažnyčios, kur vakare klebonas kun. dek. Norbertas Martinkus aukojo Šv. Mišias.

Tikėkime, kad „Po tamsos visada ateina šviesa“ – tokią žinią tą vakarą skleidė minima Šv. Liucijos diena.

Erdves apšvietė žibintai

Labiausiai Šv. Liucijos vakaro Janinos Monkutės-Marks galerijoje metu visų dėmesį traukė ir tos dienos temą atitiko originalūs, vaikų rankomis pagaminti žibintai, kuriuos jie sukūrė ,,Kūrybinių žibintų dirbtuvėse“. Menininkai Viačeslavas Čerenkovas ir Aistė Kanapeckaitė-Čerenkovienė mokė vaikus kurti spalvingus žibintus miesto tematika. ,,Žibintai buvo kuriami ant plokštumoje padėto popieriaus lapo, vaikai turėjo piešti gatvėje esančius namukus be tarpų, juos nuspalvinti. Vaikų fantazija buvo beribė. Pro namelių duris bei langus turėjo sklisti šviesa, todėl juos reikėjo iškirpti. Sujungus šį piešinį tarsi karūną, o jos viduje uždegus žvakelę, išėjo puikus žibintas,“ – komentavo žibinto gimimą menininkė Aistė.

Muziejaus antrame aukšte projekto dalyviai įsitraukė į interaktyvią veiklą. Kūrė šviesos paveikslus jau kitame – juodos šviesos apšvietime, mokėsi makrofotografijos. Ši užduotis apgaubė muziejaus erdvę paslaptimi ir suteikė dalyviams daug džiaugsmo.

Vakaro dalyviai aktyviai įsitraukė į interaktyvią veiklą.

Baigiamasis renginys

Tai buvo baigiamasis, atviras visuomenei, interaktyvus ir spalio–gruodžio mėnesiais vykdyto kultūros projekto ,,Menų gaudyklės Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje“ visas veiklas apibendrinantis bei sukurtų darbų virtualią parodą pristatantis renginys.

Žiemiškai baltą vakarą jaukiai pritemdytose muziejaus erdvėse, kur šviesą skleidė ant palangių sustatyti vaikų rankomis pagaminti žibintai, susirinkusiems projekto dalyviams bei nuolatiniams muziejaus lankytojams muziejaus kuratorė Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė papasakojo, kokios buvo organizuotos veiklos, kas nuveikta bei sukurta.

„Kūrybinių žibintų dirbtuvėse“ sukurti žibintai.

Minėtas projektas buvo finansuotas Kėdainių rajono savivaldybės lėšomis. Iš viso įvyko 6 susitikimai ir 7 edukacinės veiklos popietės. Suorganizuota ekskursija į Kauno – Kultūros sostinės 2022 žymiausias parodas. Iš viso projekto veiklose dalyvavo per 200 vaikų ir jaunimo, projekto metu talkino 3 savanorės.

Į projekto uždarymą susirinkusiems projekto partneriams buvo įteiktos muziejaus-galerijos direktorės Dalios Minkevičienės-Jazdauskienės padėkos. Padėkos skirtos Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetui, Kėdainių dailės mokyklai, Kėdainių suaugusių ir jaunimo mokymo centro Neformalaus švietimo skyriaus dailės ir fotografijos studijos vadovei Aistei Kanapeckaitei-Čerenkovienei, Kėdainių fotografų draugijai ir Kėdainių lietuvių ir švedų draugijai už puikų bendradarbiavimą.

Kėdainių mugės“ inf.

A. Raicevičienės nuotraukos

Titulinė nuotraka:

Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos direktorės padėka įteikta menininkei Aistei Kanapeckaitei-Čerenkovienei.