Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotiems vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) kainodaros ir kompensavimo pakei­timams. Juos įgyvendinus būtų sutaupyti gyventojų pinigai, o užtikrinta socialiai teisingesnė vaistų ir MPP kompensavimo sistema būtų naudinga visiems.

Planuojama, kad pokyčiai galėtų įsigalioti jau nuo 2023 m. sausio 1-osios, tačiau dėl jų dar turės apsispręsti Seimas.

Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas neskatina vaistų tiekėjų tarpusavio konkurencijos. To pasekmė – vaistų kainos, palyginus su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, yra aukštos. Taip pat pastebimas neproporcingas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto išlaidų augimas vaistams ir MPP kompensuoti, taip pat valstybės biudžeto išlaidų didėjimas, dengiant pacientų, gaunančių mažas pajamas, bei 75 metų ir vyresnių asmenų priemokas.

Du trečdaliai mažas pajamas gaunančių ir 75 metų amžiaus ar vyresnių gyventojų renkasi brangesnius ar brangiausius kompensuojamus vaistus.

Siūloma įvesti visų (ne tik vieno tiekėjo) kompensuojamųjų vaistų bazinės kainos apskaičiavimą pagal mažiausias kainas turinčių ES šalių kainų vidurkį. Tikimasi, kad dėl padidėjusios konkurencijos ir bazinių kainų pokyčių būtų sutaupyta apie 16 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų, o dengiant paciento priemokas tik už kompensuojamuosius vaistus ar MPP, už kuriuos paciento priemoka kainynų grupėse yra mažiausia, – 2,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. 

Taip pat siūloma mažinti finansinę naštą įsigyjant kompensuojamuosius vaistus ne tik tam tikrų socialinių grupių asmenims, bet ir visiems gyventojams. Jei žmogus, per kalendorinius metus pirkdamas kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka, priemokoms išleistų didesnę nei trijų vidutinių metinių priemokų dydžių sumą (t. y. 45 eurus), vėliau tais pačiais metais jam būtų padengtos visų kitų kompensuojamųjų vaistų su mažiausia priemoka išlaidos. Tai reiškia, kad viršijęs šią sumą pacientas iki pat einamųjų kalendorinių metų pabaigos priemokų už kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka nemokėtų, o šių vaistų įsigijimo išlaidas padengtų valstybė. 

Be to, šiuo metu stebima situacija, kai du trečdaliai mažas pajamas gaunančių ir 75 metų amžiaus ar vyresnių gyventojų renkasi brangesnius ar brangiausius kompensuojamus vaistus bei MPP. Įsigaliojus naujajai tvarkai, tokiems pacientams būtų dengiamos mažiausią priemoką turinčių vaistų bei MPP priemokos. Jei gyventojas pasirinktų vaistą ar MPP su didesne priemoka, jis turėtų sumokėti tik priemoką, tačiau visos vaisto ar medicinos pagalbos priemonės kainos jam mokėti nereikėtų.

Keičiant paciento priemokų dengimo tvarką, kartu įvertinti ir poreikiai pacientų, kuriems reikalingi vaistai, kurių dėl jų medicininių savybių negalima keisti kitais. SAM siūlo patikslinti Sveikatos draudimo įstatymo nuostatas ir numatyti, kad Vyriausybė būtų įgaliota nurodyti vaistus, kurie būtų laikomi vaistais su mažiausia priemoka. Priemoka už šiuos vaistus dengtų valstybė. Tokiais vaistais bus laikomi vieno tiekėjo vaistai, visi biologiniai vaistai (pavyzdžiui, insulinas) ir mažo terapinio indekso vaistai (pavyzdžiui, po transplantacijos skiriami imunosupresantai, vaistai epilepsijai gydyti ir pan.), nepriklausomai nuo šiuos vaistus tiekiančių gamintojų skaičiaus.

Dar vienas reikšmingas pokytis, padėsiantis gyventojams sutaupyti, yra maksimalių pacientų priemokų ribojimas, įsigyjant MPP. Šiuo metu didelės dalies į kainyną patenkančių MPP pacientų priemokos viršija 100 proc., o kai kuriais atvejais – net 300 proc. valstybės kompensuojamos kainos. Tai didelė finansinė našta sunkiomis ligomis sergantiems žmonėms, slaugomiems pacientams ar jų šeimų nariams. SAM siekia nustatyti, kad maksimalios pacientų priemokos neviršytų 50 proc. bazinės kainos. Šis pokytis, skatindamas tiekėjų konkurenciją, leistų mažinti MPP kainas ir taupyti namų ūkių išlaidas.

ELTA inf.