Pristatyta dienoraštyje užrašyta partizano kasdienybė

Kėdainių bibliotekoje pristatytas leidinys apie paprasto partizano kasdienybę „…pergyventų jausmų atogarsis”

Antradienį, Kėdainių Mikalojaus Daukšos bibliotekoje buvo pristatytas Vyčio apygardos partizano Albino Bilinkevičiaus, slapyvardžiu Baltis, dienoraštis „…pergyventų jausmų atogarsis“.

Intriguojančią dienoraščio atsiradimo istoriją bei pačią Balčio asmenybę pristatė knygos sudarytojas Vaclovas Slivinskas. Beje, partizano dienoraštis originalas saugomas mūsų krašte – Kėdainių krašto muziejaus fonduose.

Leidinio, kurį išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, atsiradimo istorija yra ne ką mažiau intriguojanti. „Prieš porą metų teko rinkti informaciją apie kitą partizaną – Danielių Vaitelį – Briedį. Netikėtai Ramygalos pagrindinės mokyklos muziejuje radau šį dienoraštį, kuriame buvo smulkiai pasakojama, ką autorius veikė, kuo gyveno. Kartu sužavėjo ir dienoraštyje rašyti eilėraščiai. Tiesa, kas buvo dienoraščio autorius, buvo neaišku“, – pasakojo V. Slivinskas.

Susižavėjęs kūryba, V. Slavinskas po truputį pradėjo aiškintis autoriaus tapatybę. Išaiškėjo, jog Baltis – tai Albinas Bilinkevičius, partizanauti išėjęs 1944 metais.

O ir pats dienoraštis išlikęs ne visas – jį, saugotą namo kamine, gerokai apgadino laikas. Be to, du sąsiuviniai peršauti kulkos…

Knygą pristatė jo sudarytojas V. Slivinskas, apie Vyčio apygardą pasakojo istorikė D. Butkutė.

Pasak knygos sudarytojo, šis partizano dienoraštis – tai unikalus liudijimas apie tuometinio gyvenimo žiaurumus, už Lietuvos laisvę kovojusių ir nužudytų Vyčio apygardos partizanų vadų ir eilinių kasdienybę, bei nuolat pabrėžiamą begalinę meilę Tėvynei.

Dienoraštis rašytas kelis metus: 1946-1947 metų laikotarpiu. Iššifruoti visus atsiminimus autoriui pavykę per kelerius metus. Prie knygos atsiradimo savo visokeriopa pagalba svariai prisidėjo ir Kėdainių krašto muziejaus darbuotojai.

Knygą galima rasti Kėdainių rajono bibliotekos filialuose.

„Mes it atsiskyrėliai, it atgailautojai merdime miškų tankumynuose, žvalgomės kaip vagiai ar plėšikai paslaptingai iškišę galvas iš krūmų į palaukę, mes išdžiūvusiom nuo saulės gerklėm, suprakaitavę ir sušilę alpstame kelias dienas saulės atokaitoje, rugiuose ar griovyje. Mūsų keliai – tai nesibaigią žvėrių takai miškų tankumynuose, o po tėvynės plentus ir vieškelius važinėja dainuodami prispaudėjai – burlokai, mindo savo kruvinomis kojomis mūsų šventą tėviškės žemę“, – 1947 m. birželį rašė partizanas.

A. Bilinkevičius Baltis buvo nušautas 1948 metais, jo palaidojimo vieta nėra žinoma.

Pristatymo metu savo dainas dovanojo L. Žilytės atlikėjų studija.