Prisiminta Ruseinių kaimo tragedija

Ruseinių tragedijos atminimas pagerbtas aplankius aukų kapus.

Lapkričio 7-ąją istorijos skauduliams neabejingi kraštiečiai rinkosi į Josvainių bažnyčią, kad maldomis pagerbtų Ruseinių kaimo tragediją.

Skaudi praeitis mums primena, kad 1945-ųjų lapkričio 4 dieną Ruseinių kaime Mažeikių sodyboje buvo nužudyta septyniolika žmonių, tarp jų net mažamečiai vaikai.

Pasak šios skaudžios istorijos liudininkų,tąkart neapsieita be išdavikų.

Net ir po 70 metų tragedijos pamokos nepamirštos.

Netekties skausmą pamažu nuslopino laikas, tačiau net ir jis negali praeities lapų ištrinti baltai – yra daug žmonių, menančių Ruseinių tragediją.

Šventas Mišias už tragiškai nužudytus ruseiniškius bei jų artimuosius ir visus kovotojus už tautos laisvę aukojęs kunigas Edvinas Rimavičius sakė, jog atmintis yra labai svarbi: „Kad ir kaip būtų gaila, tačiau tokios tragedijos ne tik leidžia išmokti svarbias istorijos pamokas, bet ir suvienija tautą. Tragedijos žadina prisiminimus, kurie yra mūsų gyvavimo šaknys. Skaudūs dalykai iškelia tai, dėl ko turime gyventi, kurti ir išlaikyti žmogiškumą.“

Kraštiečių atminimą partizanų dainomis pagerbė Josvainių jaunimas.

Ruseinių tragedijos minėjimui energijos ir laiko nepagailėjusi kėdainietė Irena Stanislauskienė sakė, kad šią skaudžią pamoką minime tam, kad nevystų atminties medis: „Istorija mus moko įvairių dalykų. Praeitis yra tautos tvirtybė ir ateitis. Tik teisingai įvertinę tai, kas išgyventa, galima šviesiai eiti pirmyn.“

Atminties renginiuose dalyvavęs rajono meras Saulius Grinkevičius teigė, kad reikėtų turėti drąsos pripažinti ne tik šią tragediją, bet ir kitus sovietmečio nusikaltimus. „Jokiu būdu negalime pamiršti to, kokia kaina mes turime laisvę. Ypač gera šiandien matyti jaunus žmones, kuriems praeities pamokos yra tiesiog būtinos pažinti, kad jie galėtų ateityje eiti teisingais keliais. Likimas mūsų tautai nepagailėjo skaudulių. Neišvengė jų ir Kėdainių kraštas. Tad mums belieka nulenkti galvas prieš tuos, kas stengėsi ir kovojo už mūsų laisvę“, – sakė S. Grinkevičius.

Po Šventų Mišių aukos, trumpam buvo susitelkta atminties valandėlei su partizanų dainomis. Vėliau aplankyti tragedijos aukų kapai ir jų žūties vieta.