Mokyklinio amžiaus vaikus auginantys tėvai pastebi, kad vis sunkiau kontroliuoti laiką, vaikų praleidžiamą prie ekranų. Net ir pasibaigus nuotolinėms pamokoms, vaikai bendrauja su bendraamžiais ir žaidžia žaidimus virtualioje erdvėje.

Problema – ne vien pastarųjų metų

Tai, kad Kėdainių rajono mokyklinio amžiaus vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie televizoriaus, kompiuterio, planšetės ar išmaniojo telefono ekranų, rodo ir 2020 m. atliktas mokinių gyvensenos tyrimas. Tuo tarpu kasdien bent po valandą besimankštinančių mokinių rajone – mažiau nei 14 procentų.

Pastaraisiais dešimtmečiais vaikų bei paauglių pramogų ir laisvalaikio pobūdis labai pasikeitė ir tapo žymiai pasyvesnis. O pastaruoju metu fizinės veiklos galimybes dar labiau sumažino dėl koronaviruso pandemijos įvestas karantinas ir nuotolinis mokymas.

Vis tik daug kas priklauso nuo tėvų požiūrio ir pastangų, pabrėžia Daiva Mickevičienė, Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė.

Ką rodo tyrimas?

Specialistė pristatė nedžiuginančius mokinių gyvensenos tyrimo rezultatus. Pasak jos, Higienos instituto apibendrinti tyrimo rezultatai parodė, kad 2020 m. mokyklinio amžiaus vaikų, kurie vidutiniškai 4 ir daugiau valandų per dieną praleidžia prie ekranų (televizoriaus, kompiuterio, planšetės, išmaniojo telefono) Kėdainių rajone buvo 23,4 proc., kai tuo tarpu 2016 m. – 19 proc.

„Duomenis analizuojant pagal klases, pastebima, kad keturias ir daugiau valandų prie ekranų praleidžiančių 5 klasių vaikų buvo 12,8 proc. (2016 m. – 16 proc.), 7 klasių vaikų – jau 28,6 proc. (2016 m. – 24,7 proc.), 9 klasių – 27,7 proc. (2016 m. – 16,3 proc.)“, – analizuoja D. Mickevičienė.

Kuo vyresni, tuo mažiau sportuoja?

Tyrimas parodė, kad mokyklinio amžiaus vaikų, kurie kasdien, ne pamokų metu, mankštinasi ar sportuoja bent 60 minučių, 2020 metais Kėdainių rajone buvo 13,9 proc. „Nežymiai šis rodiklis buvo didesnis už Lietuvos rodiklį (13,6 proc.). Daugiausia (16,6 proc.) po pamokų sportuoja ar mankštinasi 5 klasių vaikai, su amžiumi šis procentas mažėja (7 klasių – 13,7 proc., 9 klasių – 11,8 proc.), – sakė specialistė.

Mokinių gyvensenos tyrimas atliktas vadovaujantis Higienos instituto parengta gyvensenos tyrimų organizavimo ir vykdymo metodika. Apklausą vykdė Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Iš Kėdainių miesto ir rajono mokinių buvo surinktos 782 anketos.

Kasdien bent valandą sportuoja ar mankštinasi beveik 14 proc. rajono vaikų. (Asociatyvi „Kėdainių mugės“ archyvo nuotr.)

Konfliktai dėl televizoriaus

Labai dažnai namuose kyla konfliktų tarp tėvų ir vaikų dėl to, kiek laiko vaikai gali praleisti prie televizoriaus. Tėvams susirūpinimą kelia žalingas televizijos poveikis ir pasyvus vaiko laisvalaikio leidimas. Žiūrėdami savo mėgstamas laidas vaikai dažnai nueina vėliau miegoti ar pamiršta paruošti pamokas, todėl tėvai stengiasi reguliuoti vaikų sėdėjimo prie televizoriaus laiką.

„Tačiau dažnai problema yra ta, kad patys tėvai kiekvieną vakarą po kelias valandas žiūri televiziją ir tokiu būdu formuoja natūralų vaiko norą elgtis analogiškai. Konfliktai šeimose labai dažnai kyla ne dėl to, kad vaikas per daug žiūri televizorių, bet dėl to, kad trukdo tėvams žiūrėti jų mėgstamas laidas. Taigi akivaizdu, kad pirmiausia tėvai turėtų keisti savo televizijos žiūrėjimo įpročius, o tik paskui reguliuoti vaikų žiūrėjimo laiką“, – daro išvadą visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė.

Pasyvus laisvalaikis, agresija, antsvoris

Televizoriaus žiūrėjimas gali sukelti tokias problemas kaip pasyvus laisvalaikio leidimo būdas: vaikas, užuot žaidęs kieme su bendraamžiais, sėdi ant sofos ir spokso į televizorių. Nuo tokio pasyvaus laiko leidimo susilpnėja jo raumenys, imuninė sistema ir bendravimo įgūdžiai.

Pastebima padidėjusi agresija: kuo dažniau per televiziją vaikas mato smurtą ir agresiją, tuo labiau didėja jo tolerancija šiam elgesiui, o vėliau toks elgesys gali tapti norma.

Didelė problema – valgymo sutrikimai bei antsvoris. „Mokslininkai teigia, kad žiūrint televizorių sulėtėja medžiagų apykaita ir organizmas sudegina mažiau kalorijų, nei tiesiog sėdint ir nieko neveikiant. Tyrimais įrodyta, kad žmonės, praleidžiantys prie televizoriaus po 3 ar daugiau valandų per dieną, yra labiau nutukę už tuos, kurie televizorių žiūri mažiau kaip 1 valandą kasdien“, – teigė D. Mickevičienė.

Prie kompiuterio – vis jaunesni

Taip pat šiuo metu pastebima, kad vis mažesni vaikai sėdasi prie kompiuterio, o prisėdę praleidžia vis daugiau laiko. Kompiuteriniai žaidimai, bendravimas socialiniuose tinkluose ir naršymas internete tampa bene dažniausiu laisvalaikio leidimo būdu daugeliui vaikų ir paauglių. Įsitraukę į virtualų gyvenimą jie nebenori bendrauti su draugais, atsiriboja nuo šeimos, apleidžia mokslus. „Priklausomybė nuo kompiuterio – viena dažniausių vaikų ir paauglių ligų“, – teigia visuomenės sveikatos specialistė.

Jeigu vaikas ilgai sėdi prie kompiuterio, jam gresia akių paraudimas, blyškumas, pykinimas ir galvos svaigimas; stuburo skausmai, miego sutrikimai, pervargimas.

D. Mickevičienė pabrėžia, kad yra daug įdomių užsiėmimų, kurie gali pakeisti televizoriaus žiūrėjimą ar kompiuterinius žaidimus, kurių vaikai imasi iš karto pasibaigus nuotolinėms pamokoms.  Tam reikia šiek tiek laisvo laiko ir noro bendrauti su savo vaiku. Pasidomėkite, kaip jam sekasi ir kaip jis jaučiasi. Imkitės bendros veiklos: drauge vaikščiokite, važinėkite dviračiais, žaiskite, pieškite, grokite, šokite, gaminkite valgį ar skaitykite knygas.

Klausimai, padėsiantys jums atsakyti, ar esate priklausomi nuo televizoriaus:

ar žiūrite televizorių visuomet, kai turite laisvo laiko, kai valgote, skaitote ar bendraujate su kitais žmonėmis?

• ar žiūrite televizorių net tada, kai rodoma laida ar kino filmas jums nepatinka?

• ar paliekate įjungtą televizorių netgi tuomet, kai jo nežiūrite?

ar televizijos žiūrėjimas veikia kaip raminamieji?

• ar dažnai žiūrite televizorių todėl, kad užmigtumėte?

• ar jums sunku nustoti žiūrėti televizorių, dažnai ant savęs pykstate, kad žiūrite per daug?

• ar, kai nežiūrite televizoriaus, jaučiatės nelaimingi?

Jeigu bent į du klausimus atsakėte „taip“, esate priklausomi nuo televizoriaus, o tokiu savo elgesiu rodote savo vaikui, kad televizorius – nepakeičiama kasdienio gyvenimo dalis.

Galimos priklausomybės nuo kompiuterio priežastys:

noras pabėgti nuo kasdienybės, problemų, įsitraukti į malonesnę veiklą,

• noras pritapti prie bendraamžių ir elgtis taip pat, kaip ir jie,

nesėkmės realiame gyvenime ir noras jaustis sėkmingam nors virtualioje erdvėje,

• negalėjimas ar nemokėjimas atsipalaiduoti,

• tėvų priklausomybė nuo kompiuterio,

• bendravimo įgūdžių stoka ir nepasitikėjimas savimi,

vienatvės jausmas ir bendravimo trūkumas.