Prasideda gavėnia – dvasinio atgimimo laikas

Šis trečiadienis – neeilinė diena. Katalikų bažnyčiose kunigai pašventintais pelenais barsto tikinčiųjų galvas, kaip priminimą, kad žmogaus buvimas šioje žemėje yra laikinas. Sulig Pelenų diena prasideda gavėnia.

Kaip sako Kėdainių Šv. Jurgio parapijos klebonas kun. Sigitas Bitkauskas, šis septynių savaičių laikotarpis yra skirtas dvasiniam atgimimui.

Per gavėnią, ruošiantis artėjančiai Velykų iškilmei, svarbūs keli aspektai – malda, atgaila, pasninkas ir pagalba kitiems. Tai tarsi piligrimystė – į savo vidų, į kito žmogaus širdį, į artimesnį santykį su pačiu Dievu.

Tai kelias, kuriuo gal ne visada patogu eiti, bet tik jis veda į mums pažadėtą amžinybę.

Žengiant į ją bus visai nesvarbu, kiek turtų spėjome per gyvenimą susikrauti, svarbu bus tik, kiek meilės ir atjautos buvo mumyse, ar sugebėjome mylėti kitą žmogų taip, kaip patį save.

Kun. S. Bitkauskas akcentuoja, kad gavėnios liturgija žmones kreipia į maldą, savo gyvenimo analizę, į apmastymus, ką gyvenime darome ne taip ir ką reikėtų taisyti.

Tai proga atsitraukti nuo žemiškųjų, materialių dalykų ir pakylėti save į dvasinį lygmenį. Svarbi ne tik išpažintis, bet ir nuoširdi atgaila, pasiryžimas nekartoti buvusių klaidų.

„Turime apsimarinti, išvalyti savo vidų, kad atėjus Velykoms širdyje pajustume tą tikrą džiaugsmą. Pamaldumo praktikos – tai priemonės, padedančios mums tapti dar geresniais katalikais.

Pasistenkime sekmadieniais eiti į bažnyčią, junkimės į bendrą maldą. Kai žiūrime mišias per televiziją ir tuo pačiu kepame blynus, tai nėra tas pats, kaip būti kartu su bendruomene. Mes šiais laikais esame labai išlepę, tingime išeiti iš namų, bet reikėtų ugdyti savo valią”, – pabrėžia kunigas.

Kada ir kaip laikytis pasninko?

Kaip pastebi dvasininkai, žmonės klaidingai suvokia pasninką. Jei jie tam tikromis dienomis nevalgys mėsos, bet prisipirks ir iki soties prisivalgys brangių ikrų, tai nebus tikras pasninkas.

„Iš tiesų reikia žinoti kelis svarbius dalykus. Šiandien – Pelenų dieną, kaip ir Didįjį penktadienį bei Kūčias, privalu laikytis griežto pasninko. Būtina atsisakyti ne tik mėsos, pieniškų produktų, bet ir saldumynų, alkoholio.

Pasninkauti turi visi asmenys nuo 16 iki 60 metų. Vaikai, sunkūs ligoniai ar seni žmonės atleidžiami nuo šios prievolės, bet, kiek žinau, net ir  garbaus amžiaus senjorai yra įpratę pasninkauti. Kai kas net taiko visišką abstinenciją.

Nuo mėsiškų patiekalų reikėtų susilaikyti ir visais gavėnios penktadieniais. Jei į tą laikotarpį patenka, pvz. šv. Juozapo ar šv. Kazimiero šventė, net jei tai būtų penktadienis, leidžiama nepasninkauti. Yra žmonių, kurie savo valia pasninkauja dar ir trečiadieniais. Nors tai nėra privaloma, bet galima tai daryti.

Pasninkas dar svarbesnis tampa, kai pasninkaujame turėdami kokią intenciją, pavyzdžiui, atsisakome kažko, kad draugas mestų gerti arba atsiverstų į tikėjimą ir pan.

Kas iš to, jei nevalgysime mėsos, bet užsiimsime kito žmogaus šmeižimu, jei engsime savo artimą, jei nepasidalinsime su vargšais tuo, ką turime?

Geriau jau yra tądien mažiau surūkyti cigarečių ar atsisakyti kažko mėgiamo ir sutaupytus pinigus paskirti labdarai.

Pažiūrėkite, net musulmonai per ramadaną pasninkauja, o likusiu maistu maitina alkstančius. Taip ir mes turime elgtis”, – sako kunigas.

Svarbūs ir gerumo darbai

Dvasininkai akcentuoja, kad šiais –  Jubiliejiniais metais popiežius Pranciškus ragina dar labiau rūpintis tais, kuriems reikalinga kokia nors pagalba.

Prašoma atkreipti dėmesį ne tik į alkstančius ar sergančius, bet ir kalinčius žmones, įvairių sunkumų patiriančius jaunuolius, be namų likusius ar vienumoje gyvenančius žmones, juos globojant ir teikiant visokeriopą pagalbą.

„Vargšų visada buvo ir bus, tad tikrai turime jiems padėti. Reikia ne vien savimi rūpintis, bet ir žiūrėti, ką gero galime padaryti kitiems.

Galime remti ir „Carito” ar samariečių veiklą, skirti pinigų Ukrainai ar kokioms labdaros organizacijoms.

Žinote, anksčiau žmonės bažnyčiai ar labdarai skirdavo dešimt procentų savo pajamų, protestantiškos bendruomenės net ir dabar šito laikosi.

Niekas nesako, kad reikia viską atiduoti, bet kažkokią dalį lėšų tikrai galime aukoti gerumo darbams”, – atjautai kviečia kun. S. Bitkauskas.

O kaip su linksmybėmis?

Gavėnia yra rimties ir dvasinio susikaupimo metas, todėl kunigai kviečia tuo laikotarpiu atsisakyti triukšmingų pasilinksminimų, nerengti vakarėlių.

Pasak Kėdainių Šv. Jurgio parapijos klebono, jei kiekviena diena būtų skirta tik linksmybėms, sulaukę Velykų nepajustume tos šventinės atmosferos, todėl ragina vestuves, krikštynas ar triukšmingus koncertus atidėti vėlesniam laikui.

Primenama, kad gavėnia tęsis iki pat Velykų, kurios šiemet bus švenčiamos balandžio 20 dieną. Iki to laiko penktadieniais pusvalandį prieš vakarines mišias, o sekmadieniais prieš Sumą bažnyčiose bus einama Kryžiaus kelio procesijose.

Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas per gavėnią kviečia visų parapijų bendruomenes taip pat kalbėti Rožinį, meldžiant taikos pasaulyje.

„Žvelgiant į pastarąjį laiką ir įvykius pasaulyje, šiais Jubiliejaus metais, Gavėnios sekmadieniais, prieš šventąsias mišias nuoširdžiai kviečiu savo bendruomenėse melstis Rožinio malda už taiką pasaulyje, ypač prisimenant brolius ir seseris ukrainiečius.

Tai mūsų solidarumo ir užtarimo malda vilties kelionėje į Velykas. Melskimės už taiką pasaulyje, kuri pirmiausia prasideda mūsų širdyse“, – sako arkivyskupas.

Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčioje Rožinis už taiką bus kalbamas kiekvieną gavėnios sekmadienį, 9.30 val.