Kunionių kaime su aplinkiniais kaimeliais gyvena arti 500 gyventojų. Atrodo, gana nemaža bendruomenė, tačiau ji kokybišku ir visaverčiu gyvenimu pasigirti negali.
„Savo kaime turime porą parduotuvių, biblioteką, medicinos punktą ir bendruomenės centrą. Tačiau kiek ilgai visa tai gyvuos, nežinome“, – svarstė kunioniškė Aldona Juškienė.
Bene visa Kunionių bendruomenė labiausiai išgyvena, kad prieš trejus metus buvo uždaryta mokykla. „Mes netekome 22 metus kaime gyvavusios mokyklos. Apmaudžiausia, kad ji buvo uždaryta oficialiai teigiant, jog trūksta mokinių, o pagal visas normas mums trūko tik vieno vaiko. Mokinukais, aišku, pasirūpinta, jie vežami į Josvainius arba tėvai vaikus veža į mokyklas Kėdainiuose. Tušti liko valdžios pažadai, kad bus įdarbinti visi mokytojai. Tik keletas rado darbus kitose švietimo įstaigose, o likę taip ir tenkinasi sėdėjimu namuose. Gaila kaimo, kad iš jo atimama šviesa“, – savo nuomonę dėstė buvusi mokyklos direktorė A. Juškienė.
Pasak kunioniškių, jų mokykla buvo uždaryta neatsitiktinai. Ne vienas teigia girdėjęs, kad Kunionių vaikų reikėję Josvainių mokyklai, kad ji galėtų tapti gimnazija.
„Išardyti galima greit viską, tačiau vėliau atstatyti nebeįmanoma. Mums keista dėl valdžios neūkiškumo, juk uždarė mokyklą, kuriai prieš trejus metus pakeitė langus ir sutvarkė stogą. Pastatas tik dėl jame esančios bibliotekos ir medicinos punkto netapo vaiduokliu išdaužytais langais.
Todėl dabar labai neramu dėl kalbų, kad jau po poros metų mūsų kaime neliks ir bibliotekos. Kažkokia nesąmonė. Esame gyvas kaimas, kuriam reikia ir knygų, ir interneto, o mus norima palikti tamsoje. Už biblioteką tikrai kovosime ir jos taip lengvai neapleisime kaip mokyklos“, – viena per kitą kalbėjo aktyvios kunioniškės.
Kunionių gyventojai stebisi, kad uždarytos mokyklos pastatas liko be šeimininkų ir priežiūros. Pasak kunioniškių, matyt, buvusia mokykla turėtų rūpintis Josvainių seniūnija, tačiau seniūnas į mokyklą nė karto nebuvo atvažiavęs. „Mes matome, kad mokykla kenčia nuo vagišių ir chuliganų, tačiau neturime teisės net policijos kviesti, nes nesame šeimininkai. Seniūnijos darbuotojai mums sako neprisirišti prie pastatų, tačiau mums buvusi mokykla brangi ir mes nenorėtume, kad čia atsirastų arba šinšilų ferma arba ji būtų nugriauta“, – sakė bibliotekininkė Romualda Poškienė.
Kunioniškiai apgailestauja, kad valdžios atstovai jų daugiausia pagyvenusių žmonių ir našlių turintį kaimą prisimena tik prieš rinkimus: „Prieš rinkimus mus aplanko, pažada gražų gyvenimą ir vėl viskas lieka kaip buvę. Negalima šitaip elgtis.“
