Praėjusiais metais nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 53 proc. Lietuvos gyventojų: kenkia rūkymas ir inovacijų trūkumas

Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) prezidentė, profesorė Sigita Glaveckaitė atkreipia dėmesį, kad, preliminariais duomenimis, praėjusiais metais nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 53 proc. Lietuvos gyventojų.

Profesorė S. Glaveckaitė akcentavo didelį mirtingumą nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje. Anot jos, nors 2021-aisiais mirtingumas nuo šių ligų mažėjo, tačiau praėjusiais metais vėl smarkiai išaugo.

„Mirtingumo skaičiai Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų nėra mažėjantys. 2019–2020 Lietuvoje 52–55 proc. gyventojų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. 2021 metais mes stebėjome 48 proc. siekiantį šį skaičių ir labai apsidžiaugėme“, – konferencijoje LR Seime sakė S. Glaveckaitė.

„Tačiau mūsų džiaugsmas labai laikinas, kadangi preliminarūs Lietuvos higienos instituto duomenys rodo, kad 53 proc. Lietuvos gyventojų mirė 2022 metais nuo kraujotakos sistemos ligų. Taigi, skaičius tikrai šokiruojantis“, – pabrėžė profesorė.

Pasak LŠA prezidentės, pastebimas didelis atotrūkis nuo kitų Europos Sąjungos šalių. S. Glaveckaitės teigimu, Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio ir gyvenimo trukmės rodikliu.„Didelis atotrūkis nuo kitų Europos Sąjungos šalių. Lietuvoje nuo išeminės širdies ligos miršta 4 kartus daugiau žmonių negu Europos Sąjungos vidurkis“, – teigė profesorė.

„Lietuvoje 2020 metais skaičiuojama numatoma gyvenimo trukmė vyrams yra 7 metais trumpesnė negu Europos Sąjungos vidurkis. Sveiki gyvenimo metai Lietuvoje, abiejų lyčių tarpe, yra trumpesni 8 metais negu Europos Sąjungos vidurkis“, – vardino S. Glaveckaitė.

Įvardino priežastis: žalinga gyvensena, slaugytojų trūkumas

Profesorė S. Glaveckaitė išvardino didelio sergamumo ir mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų priežastis, iš kurių viena – žalinga gyvensena. Anot jos, Lietuvos gyventojai daug rūko ir pasižymi aukštu cholesterolio kiekiu kraujyje.

„Priežastys yra įvairios. Viena yra didelis rizikos veiksnių paplitimas, kuris nemažėja Lietuvoje. Vis dar rūkome, turime aukštus cholesterolio kiekius kraujyje, ne visada koreguojame adekvačiai kraujo spaudimą“, – sakė S. Glaveckaitė.

„Antra, yra labai dideli netolygumai tarp regionų. Ir gydytojų skaičiumi, ir slaugytojų skaičiumi, ir prieinamumu sveikatos priežiūros paslaugų“, – pridūrė LŠA prezidentė.

Taip pat svarbiu faktoriumi išlieka slaugytojų trūkumas, pažymėjo S. Glaveckaitė.

„Trečias svarbus faktorius – šiai dienai trūksta slaugytojų. Jeigu ES skaičiuoja, kad vienam gydytojui turi tekti 2 slaugytojos, tai pas mus tas skaičius yra 1,7“, – teigė profesorė.

LŠA prezidentė pažėrė kritikos SAM: šių ligų gydymui – ribotas finansavimas

S. Glaveckaitė negailėjo kritikos Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) dėl kraujotakos sistemos ligų gydymo finansavimo. Anot jos, inovacijų diegime Lietuva atsilieka ir nuo kitų Baltijos šalių.

„Nemažiau svarbus klausimas yra finansavimas. Mes matome, kad atsiliekame nuo Europos ir net nuo Baltijos šalių, diegdami inovacijas širdies ir kraujagyslių srityje“, – akcentavo LŠA prezidentė.

„Mes neturime galimybių minimaliai koreguoti tam tikras vožtuvų ligas, struktūrines širdies ligas. Mes neturime kompensacijos inovatyviems vaistams arba ją gauname sunkiai. Neturime net ir lyderiaujančiose ligoninėse diagnostikos metodų, kuriuos turėtume turėti“, – vardino profesorė.S. Glaveckaitė pridūrė, kad inovacijų diegimui trukdo ministerija, užtikrinusi tik ribotą finansavimą kraujotakos sistemos ligų diagnozavimui ir gydymui.

„Sveikatos apsaugos ministerija yra patvirtinusi Sveikatos priežiūros iniciatyvą, pagal kurią kardiologijai arba širdies ir kraujagyslių ligoms finansavimas yra tikrai ribotas. Mes matome, kad inovacijų mes diegti tikrai negalėsime“, – sakė ji.

Šaltinis: ELTA