Opozicija pasiskelbę, su Darbo partijos vėliava į Kėdainių rajono savivaldybės tarybą patekę, tarybos nariai, artėjant LR Seimo rinkimams, suskubo teikti populistinius pasiūlymus. Savivaldybės tarybos narių dauguma tokiems pasiūlymams nepritarė.
Praėjusį penktadienį įvykusiame Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo apsvarstyti opozicijos pateikti pasiūlymai, kai kurie iš jų – galimai nurašyti iš šios kadencijos valdančiosios daugumos koalicijos (LSDP, LVŽS ir Liberalų) sutarties.
Sprendimai priimti, tačiau ne tokie, kokių norėjo darbiečiai. Savivaldybės tarybos senbuviai sugaišo laiko, bandydami išaiškinti pasiūlytų sprendimų projektų nelogiškumą ir juos pataisė.
„Opozicijos pateikti pasiūlymai – labai politizuoti“, – sako ilgametis savivaldybės tarybos narys, buvęs rajono meras, Saulius Grinkevičius. – Keistas šių tarybos narių nesupratimas, kaip procesai savivaldybėje vyksta“.
Pasak S. Grinkevičiaus, opozicijos pasiūlyti klausimų sprendimo projektai savivaldybėje jau yra įgyvendinami.
5 000 Eur – Kėdainių krašto gyventojo kortelės sukūrimui
Opozicija siūlė pavesti Kėdainių rajono savivaldybės administracijai parengti Kėdainių krašto gyventojo kortelės, paslaugų ir informacijos sklaidos internetinės platformos sukūrimo investicinį projektą, jį pristatyti tarybos nariams, gyventojams ir įgyvendinti. Investicinio projekto parengimui jie prašė rajono biudžete numatyti 5 000 Eur.
Sprendimo projektą pristačiusiai Indrei Fiodorovai buvo paaiškinta, jog tokia platforma jau yra kuriama ir investicinio projekto, nei papildomų lėšų, tam kol kas nereikia.
„Investicinis projektas, paprastai, yra rašomas, kai projekto vertė viršija 1 milijoną eurų, – pastebėjo savivaldybės tarybos narė Sandra Barzdienė. – Tikiuosi, kad tos programėlės sukūrimas tiek nekainuos“.
„Manau, kad šiandien galėtume apsiriboti darbo grupės sukūrimu“, – pasiūlė tarybos narė Lina Šlamienė.
Pasak tarybos narės, gavus darbo grupės išvadas, racionalu būtų grįžti prie klausimo taryboje. L. Šlamienės manymu, toks sprendimas būtų racionaliausias, nereikalaujantis lėšų čia ir dabar, kurių galbūt iš viso nereikės.
L. Šlamienė (kairėje). 
S. Barzdienė.
„Mūsų komitete buvo priimtas sprendimas, kad pirmiausiai turi būti suburta darbo grupė, – sakė savivaldybės tarybos Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkas S. Grinkevičius. – Kalbant apie pinigus, pirmiausiai turime žinoti, ko mes konkrečiai norime ir ką galime. Norų gali būti labai daug, tačiau gali nebūti galimybių“.
S. Grinkevičius pasiūlė, kad darbo grupė būtų sudaryta ne tik iš politikų ir savivaldybės administracijos, o joje būtų ir visuomenės atstovų.
„Išgryninus norus ir tam reikalingas lėšas, galima bus planuoti pinigus, – sakė S. Grinkevičius. – Abejoju, ar šiandien atsirastų ekonomistas, kuris įvardintų, kiek tai kainuos. Siūlau tęsti pradėtą darbą ir ieškoti kėdainiečiams palankiausio varianto“.
„Apie 10 metų nagrinėju tą klausimą, – apie mobilios programėlės gyventojams sukūrimą sakė tarybos narys Dalius Serafinas. – Yra ir Bristolio (Anglija), ir mums artimesnis variantas – Ventspilio (Latvija). Norisi, kad programėlė būtų darbinė. Informacijos priėmimas ir perdavimas yra pirmo lygio interaktyvumas. Palaikau darbo grupės sukūrimą, o dėl 5 000 Eur tam skyrimo nepritariu“.
D. Serafinas. 
K. Šlama.
Savivaldybės taryba nepritarė darbiečių pasiūlymui skirti 5 000 Eur investiciniam projektui.
Taryba priėmė sprendimą suburti viešą darbo grupę dėl Kėdainių krašto gyventojo kortelės, gyventojų paslaugų ir informacijos sklaidos internetinės platformos sukūrimo.
6 000 Eur – baseino investiciniam projektui
Opozicija pasiūlė ir pavesti Kėdainių rajono savivaldybės administracijai parengti Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos plaukimo baseino investicinį projektą atsižvelgiant į kūno kultūros ir sporto plėtojimą, gyventojų poilsio organizavimą.
„Kiek kainuotų mums, visiems kėdainiečiams, šito baseino rimta renovacija?“- klausė tarybos narys S. Grinkevičius.
„Kalbėti apie baseino renovacijos kainą, kol nesame patys apsisprendę, ko mes norime, yra labai sudėtinga“, – atsakė klausimą dėl investicinio projekto pristatęs tarybos narys Arnas Argustas.
Tarybos nariai pasiūlė atlikti galimybių studiją ir pasirinkti, kurį baseiną tikslingiau būtų praplėsti – „Aušros“ progimnazijos ar Kėdainių sporto centro, esančio Vilainiuose.
Prieš savaitę Kėdainių rajono savivaldybėje lankėsi Nacionalinės sporto agentūros vadovas Mindaugas Špokas. Jis Kėdainių „Aušros“ progimnazijos baseiną įvertino, kaip geros būklės.
„Vėl statome vežimą prieš arklį, – pastebėjo S. Grinkevičius. – Viešajame administravime nėra tvarkų, kurias jūs siūlote. Pirmiausiai turime nuspręsti, kuriame baseine norime praplėsti paslaugų spektrą kėdainiečiams. Kai nėra vieningos nuomonės, atlikta galimybių studija duotų atsakymą. Tada jau būtų rengiami investiciniai, techniniai ir kiti projektai“.
Kad nenusprendus, kurį Kėdainių baseiną praplėsti, reikalinga galimybių studija, o ne investicinis projektas už 5 000 Eur, tarybos nariams paaiškino ir savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas. Atlikus galimybių studiją, pasak jo, būtų galima įvertinti lėšų poreikį ir galimybes gauti finansavimą.
„Investicinio projekto tikrai nereikia, jeigu suma neviršija 1 milijono eurų“, – patikino savivaldybės administracijos direktorius.
Dauguma tarybos narių nepritarė darbiečių pasiūlymui, bet sutarė dėl galimybių studijos parengimo, kuri padės sukurti modernaus baseino modelį Kėdainiuose. Už tai pabalsavo visi posėdyje dalyvavę tarybos nariai.
300 000 Eur – nemokamam keleivių vežimui
Dar vieną populistinį pasiūlymą pateikė darbietis Vygandas Vanagas – nustatyti, kad visiems keleiviams, važiuojantiems Kėdainių rajono savivaldybės vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais, taikoma 100 proc. nuolaida ir sprendimas įsigaliotų nuo 2024 m. vasario 1 d.
„Mano nuomone, jūsų pasiūlymas yra ne savalaikis, – į pranešėją kreipėsi S. Barzdienė. – Šiandien posėdyje patvirtinome žingsnius dėl pokyčių UAB „Kėdbuse“ – bus suformuota valdyba, skelbiamas konkursas dėl naujo įmonės vadovo.
Susitikimuose su gyventojais kaimuose negirdėjau nusiskundimų dėl autobusų bilietų kainos. Žmonės skundžiasi, kad autobusų per mažai važiuoja, kad jie yra prastos būklės. Labiausiai pažeidžiamos gyventojų grupės – senatvės pensininkai, moksleiviai – jau naudojasi 100 proc. nuolaidos lengvata“.
A. Štelmokienė. J. Talmantas.
„Praėjusioje kadencijoje (2019-2023 m.) valstiečiai ir žalieji siekė nemokamo pavėžėjimo visiems rajono gyventojams, – buvusiems valdantiesiems priminė tarybos narė Adelė Štelmokienė. – Tačiau valdantieji atmesdavo mūsų pasiūlymą. Ir kai kurie – iš čia, šioje kadencijoje, esančių tarybos narių.
Tada nepasisekdavo mums jų įtikinti. Dabar, aš galvoju, nepasiseks jiems įtikinti manęs. Manau, kad pirma turi būti išspręstas šitiek metų vilkintas UAB „Kėdbuso“ gyvavimo klausimas. Po to, manau, tikrai sugrįšime prie nemokamo visų kėdainiečių pavėžėjimo klausimo.“
„Taupykim pinigus ir žiūrėkim realiai“, – ragino tarybos narys Jonas Talmantas.
„Suprasdami, kokia yra sudėtinga „Kėdbuso“ situacija ir įvertinę tai, kad socialiai jautriausios gyventojų grupės nemokamo važiavimo lengvata jau naudojasi, siūlome geriau tuos 300 000 eurų skirti priemonėms, kurios sustiprintų šią savivaldybės įmonę“, – siūlė tarybos narys Kęstas Šlama.
„Žengti pirmieji žingsniai dėl UAB „Kėdbuso“ – turi atsirasti valdyba, nuolatinis vadovas, investiciniai projektai, – sakė S. Grinkevičius. – Keistas jūsų požiūris: 5 tūkstančiai – ne pinigai, 40 tūkstančių – ne pinigai ir 300 tūkstančių jums – ne pinigai… Palikime įmonei pačiai užsidirbti tuos 300 000 eurų, kuriuos jūs norite atiduoti už nemokamą pavėžėjimą“.
Pasak buvusio mero, norint modernizuoti „Kėdbusą“, 12-14 milijonų eurų gali prireikti. Tad, neturint šiandien dar aiškios vizijos, koks bus „Kėdbusas“, priimti sprendimą dėl nemokamo keleivių vežimo – ne laikas.
Darbiečių pasiūlymui – nepritarta.
Praėjo tik pusmetis, nuo to, kai buvę rajono valdantieji atsidūrė rajono savivaldybės tarybos mažumoje. Visus ketverius metus valdę rajoną šių idėjų kažkodėl jie nesiūlė ir nesprendė. 7 iš 9 dabartinių tarybos narių, pasiskelbusių opozicija, praėjusioje kadencijoje dirbo taryboje ir savivaldybės administracijoje.
