Užsisekite saugos diržą! Automobilyje neprisisegus saugos diržo, 30 kartų padidėja tikimybė avarijos metu būti išsviestam iš transporto priemonės, 3 iš 4 iš automobilio iškritusių žmonių miršta nuo patirtų sužalojimų. Lietuvos keliuose kas 45 val. žūsta po žmogų, o sužalojama – kas 2 val. 20 min. Pasaulio statistika dar šiurpesnė – kiekvieną sekundę keliuose sužalojama po žmogų, o žūsta – kas 25 sek. Šiuos faktus, užrašytus ant specialaus simuliatoriaus, kuriuo imituojamas automobilio apsivertimas arba atsitrenkimas į kliūtį, galėjo perskaityti kėdainiečiai, atvykę į Didžiosios Rinkos aikštėje vykusį renginį „Būk atsakingas kelyje“.
„Šis renginys, kurį surengėme bendradarbiaudami su Lietuvos automobilių kelių direkcija, Kėdainių priešgaisrine gelbėjimo tarnyba ir Visuomenės sveikatos biuru, yra skirtas visai Kėdainių krašto bendruomenei, bet didžiausią dėmesį kreipiame į vyresniųjų klasių moksleivius, nes nemažai jų planuoja įgyti vairuotojo pažymėjimą arba jau yra išsilaikę teises, norime formuoti jų įgūdžius, kad ir patys būtų keliuose saugūs ir, esant reikalui, galėtų pagelbėti aplinkiniams.
Užsiregistravo dalyvauti apie 200 rajono moksleivių, aktyviausios buvo kaimo mokyklos, bet yra ir iš miesto vaikų. Aikštėje matyti ir šiek tiek suaugusiųjų.
Šiandien taip pat noriu padėkoti jauniesiems policijos rėmėjams, kurie kartu su mumis rengia atėjusiesiems viktoriną ir kurie pasiūlė tokio renginio idėją“, – sakė viena iš renginio organizatorių, Kėdainių rajono policijos bendruomenės pareigūnė Aušra Mickevičienė.
„Į šį renginį atsivedžiau grupę moksleivių, nes labai svarbu, kad jie žinotų, kaip elgtis, jei nutiktų kokia nelaimė. Buvome toje stotelėje, kur specialistai mokė, kaip reikia gaivinti žmogų. Tai labai aktualu, nes daug visokių nelaimių nutinka, reikia būti tam pasiruošus. Ugniagesiai parodė, kaip vyksta gelbėjimo darbai, kai reikia vaduoti po avarijos automobilyje užspaustą žmogų. Manau, moksleiviai praplėtė savo žinių bagažą“, – sakė „Atžalyno“ gimnazijos neformalaus ugdymo mokytoja Jūratė Vaiginienė.
Nepamirštami įspūdžiai ir atsakymai į svarbius klausimus
„Ką tik išbandžiau šitą simuliatorių, kuris imituoja atsitrenkimą į kliūtį. Smūgis buvo tikrai stiprus, jei būčiau be saugos diržo, man būtų šakės, būčiau skridusi į priekį ir galbūt stipriai susižalojusi.
Aš manau, kad ne visas jaunimas, kaip, beje, ir suaugusieji ne visi segasi saugos diržus, bet jei visi išbandytų tokį simuliatorių, galvoju, kad tikrai jų elgesys pasikeistų – segtųsi diržus ne dėl to, kad policija nebaustų, o dėl savo pačių saugumo“, – įsitikinusi Austėja.
„Apsilankyti čia buvo tikrai naudinga. Jau buvau pamiršusi, kaip reikia suteikti pirmąją pagalbą, dabar tai prisiminiau. O dėl saugos diržų – kol neatsisėdi į tokį simuliatorių ir nepatiri, koks jausmas verstis automobiliu, tol pilnai nesuvoki, kodėl tuos diržus reikia užsisegti. Kai jau išbandai tai – jokių klausimų nebekyla. Vienu metu simuliatorius sustojo ir aš kabėjau žemyn galva, jei būčiau be diržo, būčiau nukritusi ir skraidžiusi po saloną. Kai pagalvoji, jei taip automobilis verstųsi realybėje, pasidaro baisu.
Mane tėvai nuo mažens mokė automobilyje prisisegti diržu, nesvarbu, ar sėdėčiau priekyje, ar gale.
Tai, ką šiandien pamačiau ir sužinojau, papasakosiu ir savo draugams. Manau, jaunimui reikia daugiau tokio pobūdžio renginių, tam, kad patys galėtų viską išbandyti ir įgytų daugiau žinių apie saugų eismą“, – tvirtino Ramilė.
„Šiandien sužinojau, kaip ugniagesiai išlaisvina žmones iš sudaužytų automobilių, kokią įrangą naudoja, kaip jaučiasi žmonės, kai verčiasi automobilis. O kaip atlikti dirbtinį kvėpavimą jau anksčiau žinojau.
Aš pati, kai įsėdu į automobilį, visada prisisegu diržu, nes saugau save. Mokytojai ir tėvai mums irgi primena, kaip reikia elgtis kelyje“, – kalbėjo moksleivė Rugilė.
Išbandyti vertimosi automobiliu simuliatorių panoro ne vien jaunimas, bet ir suaugusieji.
„Esu turėjęs jau dvi avarijas, bet, ačiū Dievui, buvau prisisegęs saugos diržu. Mane tai išgelbėjo, todėl visada taip darau. Esame atvykę iš Vokietijos. Kai vaikštinėdami po Kėdainius pamatėme, kad yra tokie simuliatoriai, nutariau išbandyti. Automobilis vertėsi kelis kartus lyg būtų kokioje avarijoje, be saugos diržo būtų pavojinga. Teko ir į vairą įsikibti, nes nejauku būti tokioje situacijoje. Bet buvo įdomu tai patirti, dar kartą įsitikinau, kodėl saugos diržai yra būtini“, – teigė irakietis Mustafa.
„Vairuoju jau 30 metų, bet dar nė karto neturėjau jokios avarijos. Todėl buvo įdomu išmėginti, koks jausmas, kai automobilis verčiasi. Nelabai jauku, kabodamas ant diržo, galva rėmiausi į stogą, ir į vairą buvau įsikibęs, realybėje, vargu, ar spėtum į kažką įsikibti, neprisisegęs saugos diržu gali ir iš mašinos išlėkti, ir po ja atsidurti, kiek girdisi tokių nelaimių.
Dažnai žmonės galvoja, kad jau jiems taip nenutiks, bet nutinka ir pasekmės būna skaudžios, žmonės net žūsta. Tokio vertimosi automobiliu realybėje tikrai nenorėčiau išbandyti. Šitokie renginiai reikalingi, kad žmonės suprastų saugos diržų naudojimo būtinybę“, – išlipęs iš simuliatoriaus savo nuomonę išsakė Rimas.
Patyrimas įtikina labiau nei žodiniai paaiškinimai
„Kėdainiuose šiemet esam pirmą kartą. Per dvi valandas automobilio atsitrenkimo į kliūtį arba vertimosi simuliatorius (beje, šis populiaresnis) jau išbandė iki 100 žmonių, daugiausiai – jaunimas. Įdomu būna girdėti jų komentarus. Prieš įlipdami nemažai žmonių abejoja, ar saugos diržai išties reikalingi, bet, kai pabando, jų nuomonė pasikeičia. Tie, kurie yra vairuojantys, sako greičiau nei 40-ies km/h greičiu jau nevažiuosiantys. Būna, kad žmonės pasako, kad sėdėdami gale nesisega diržo, nes ten policija nemato, bet aš visada sakau, kad saugos diržas būtinas ne dėl policijos. Bauda tėra tik išlaidos. Prisisegę saugos diržu, aišku, eismo įvykio neišvengsime, bet galime sumažinti pasekmes iki minimumo. Negi norisi žūti arba ilgai gulėti ligoninėje ir gydytis sunkias traumas, geriau jau užsisegti saugos diržą“, – tvirtina saugos diržų instruktorius Šarūnas Jankauskas.
Renginyje dalyvavę Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai susirinkusiesiems demonstravo, su kokia turima įranga: plėstuvais, metalo žirklėmis, laužtuvais, hidrauliniu kėlikliu bei kitomis priemonėmis vaduoja po eismo įvykių automobiliuose prispaustus žmones ir sakė ne kartą matę, kokios būna pasekmės, kai asmenys nebūna prisisegę saugos diržais. Esą jie susižaloja atsitrenkę galva į priekinį stiklą arba sėdynę, būna užkritę ant kitų keleivių, įstrigę tarp sėdynių, vertimosi metu būna išsviesti iš automobilio net už kelių metrų arba atsiduria po juo. Tokių nelaimių per metus rajone būna ne viena ir ne dvi.
„Mes nuolat praktikuojamės, tam panaudojame ir senus automobilius, kad tobulintume savo įgūdžius ir galėtume operatyviai suteikti pagalbą nukentėjusiesiems“, – sakė renginyje dalyvavę ugniagesiai gelbėtojai.
Tyrimais nustatyta, kad Europos Sąjungos šalyse per metus galima būtų išsaugoti net 7 300 gyvybių, jei vairuotojai ir visi automobilių keleiviai užsisegtų saugos diržus. Tai daryti privalu jau nuo 2006 metų. Deja, vien Lietuvoje policijos pareigūnai per metus užfiksuoja kone 20 000 atvejų, kai asmenys važiuodami nebūna prisisegę saugos diržu.
Mokėjimas gaivinti gali išgelbėti gyvybę
„Šiandien ir vaikus, ir suaugusiuosius mokome, kaip teisingai atlikti širdies masažą, kaip elgtis ištikus vienokiai ar kitokiai nelaimei, primename, kokiose miesto vietose galima rasti defibriliatorių ir kaip juo reikėtų naudotis. Gyvenime nutinka įvairių situacijų, žinodami, kaip elgtis, galime kažkam išgelbėti gyvybę. Reikėtų, kad kuo daugiau žmonių turėtų tokių žinių“, – trumpam atsitraukusi nuo mokymų kalbėjo Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Rima Proscevičiūtė.
„Ėjom su draugais iš mokyklos ir pamatėme, kad aikštėje kažkas vyksta, užsukom pažiūrėti. Mane čia pamokė, kaip atlikti žmogaus gaivinimą, neblogai sekėsi, kažką jau žinojau iš anksčiau, bet buvau primiršęs, todėl pasikartojau. Dar buvo viktorina, atsakiau teisingai ir gavau dovanų atšvaitą, jį nešiosiu, kai bus tamsu“, – tikino moksleivis Kajus.
L. Pranckevičiūtės nuotr.
