Pokyčiai palietė ir vaikus: Kėdainių išdaigininkai tapo klusnesni

Jau daugiau kaip mėnesį Lietuvoje besitęsiantis karantinas kelia didžiulius iššūkius ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams, kuriems gerokai sudėtingiau suprasti, kodėl šiuo metu negalima užsiimti įprasta veikla.

Iššūkių kilo, bet laikui bėgant suprato

Kėdainių pagalbos šeimai centro vadovė Sandra Sagaitienė neslepia, kad Lietuvoje įvedus karantino režimą, nuolat tenka ieškoti kompromisų su įstaigoje gyvenančiais paaugliais, spręsti su vis naujus iššūkius dėl pabėgimų. O karantino akivaizdoje taip pat rūpesčių būta.

„Pirma vaikų reakcija buvo atmetimas, bet tai truko gan trumpai, pakako poros dienų, kad persiorientuotų, patys sau pripažintų padėties rimtumą“, – teigė S. Sagaitienė.

Pasak Kėdainių pagalbos šeimai centro vadovės, nuo pat karantino pradžios ji rengė susitikimus su jaunuomene, paprastai, aiškiai, pateikdama pavyzdžius aiškino apie pavojingą virusą, kaip jis plinta ir kokie galimi būdai apsisaugoti.

Pašnekovė įsitikinusi, kad rezultatą pasiekti pavyko: greitai pastebėjo teigiamus pokyčius vaikų elgesyje, o diskusijų dėl būtinybės „eiti į miestą“ liko mažiau.

Patys siuvo apsaugines kaukes

Savo iniciatyva paaugliai sukūrė stendą apie virusą ir pakabino koridoriuje. Vaikai su darbuotojais siuvo apsaugines kaukes, o prie šios veiklos prisidėjo visa centro bendruomenė.

Pasak S. Sagaitienės, darbuotojai džiaugėsi, kad septyniolikamečiai pirmą kartą paėmė į rankas adatą. Pradžioje kiek nerimavo, nedrįso, bet rezultatas – pasiūta apsauginė kaukė – neabejotinai pakėlė paauglių savivertę.

„Ir gal pirmą kartą buvo toks natūralus ir stiprus bendrystės jausmas“, – džiaugėsi S. Sagaitienė, pridurdama, kad jaunuoliai noriai dėvi savo rankomis pasiūtas kaukes.

Pabrėžia pagalbos būtinybę

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) psichologė Jūratė Marcinkevičienė teigia, kad šiuo visiems sudėtingu laikotarpiu, su vaikais dirbantys suaugusieji turi imtis gerokai daugiau iniciatyvų siekiant, kad jaunuoliams būtų kuo paprasčiau ištverti pokyčių kupiną laikotarpį.

„Svarbiausia – drąsios iniciatyvos, nebijojimas eksperimentuoti. Socialinių kontaktų apribojimo aplinkybėmis atsiveria beribės galimybės kūrybiškumui. Svarbu suprasti, kuo svarbūs šie apribojimai ir kad šis laikotarpis yra laikinas.

Vietoje „gyvų“ susitikimų reikia organizuoti vaizdo pokalbius, dažniau bendrauti telefonu ar elektroniniu paštu. Jei nėra galimybės susisiekti su artimaisiais interneto pagalba, verta prisiminti, kad galima siųsti popierinį laišką ar atviruką gimtadienio proga. Skatintina išmėginti naujas veiklas, jas nuolat keisti.

Jei dalis laiko praleidžiama pasyviai, vėliau galima užsiimti aktyvesne veikla. Dabar pats laikas pasinaudoti virtualios erdvės teikiamais privalumais, pavyzdžiui, nemokamu muziejų, zoologijos sodo lankymu ir panašiai“, – teigė psichologė J. Marcinkevičienė.