Viena seniausių Lietuvos bažnyčių – Kėdainių Šv. Jurgio – išgyvena ne pačius lengviausius laikus.
Tikinčiųjų gretos stipriai sumenko, aukų surenkama irgi ne tiek daug, tad norint atlikti kokį darbą, klebonui Sigitui Bitkauskui tenka ieškoti, kas galėtų pagelbėti vienoje ar kitoje situacijoje.
Už darbus ar kokį brangesnį daiktą dažniausiai atsiskaitoma išsimokėtinai.

Apie finansinius sunkumus kun. S. Bitkauskas prabilo ir Švč. Mergelės Marijos Rožančinės atlaiduose, kurie bažnyčioje tradiciškai surengti pirmąjį spalio mėnesio sekmadienį.
Pamokslo metu dvasininkas trumpai priminė Rožinio atsiradimo istoriją ir kvietė visus, tiek suaugusiuosius, tiek sakramentams besiruošiančius vaikus, ne tik turėti Rožinį, bet ir kalbėti jį, nes tai viena svarbiausių maldų.
„Neužtenka Rožinį turėti namuose, automobilyje ar pasikabinus nešioti ant kaklo, kaip kokį talismaną.
Rožinį reikia kalbėti, bent jau retkarčiais. Ypač tai reikia daryti spalio mėnesį, kuomet yra pagerbiama Mergelė Marija – Rožančiaus karalienė. Jos iškilmė minima jau beveik penkis šimtmečius“, – sakė klebonas, kviesdamas tikinčiuosius prie Mergelės Marijos paveikslo, esančio Šv. Jurgio bažnyčioje, susirinkti ir spalio 7 dieną, 10 val.
Po pamokslo kun. S. Bitkauskas informavo, kad parapijos namų salėje yra įrengtas šildantis kondicionierius, o bažnyčioje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kas bendrai kainavo 2 900 eurų, tad prašė tikinčiųjų pagal galimybes prisidėti, kad būtų galima sumokėti už atliktus darbus.
Bažnyčioje – 3 vaizdo stebėjimo kameros
„Tokiems objektams kaip ir reikalaujama, kad būtų vaizdo stebėjimo kameros, nes, jei įvyksta kokios vagystės ar taip kas, policija pirmiausiai klausia, ar yra kameros. Tai dabar bažnyčia bus stebima apskritą parą, jei kas nutiktų, bus galima peržiūrėti įrašus.
Dabar įrengtos 3 kameros. Visos jos bažnyčios viduje. Lauke taksi firma yra įsirengusi kamerą, tai viena pusė ir mūsų teritorijos stebima.
Gerai, kad kameras mums sutiko įrengti, nereikalaudami viso atlygio (1 200 eurų – aut. past.) iš karto. Dalį pinigų jau pervedžiau, likusius dar reikės surinkti. Tuo pačiu ir naujus signalizacijos kodus mums padarė“, – sakė Šv. Jurgio parapijos klebonas.
Gelbsti žmones nuo šalčio


Tie, kam teko lankytis Šv. Jurgio bažnyčioje šaltuoju metų laiku, ko gero, pajuto, kaip šioje mūrinėje bažnyčioje būna šalta. Prieš metus bažnyčioje buvo įrengti 8 infraraudonųjų spindulių šildytuvai, tačiau jų visų vienu metu nebuvo galima įjungti, dėl per mažos galios „išmušdavo skaitiklius“. Teko rūpintis, kad būtų padidinta elektros galia.
„Galios padidinimas kainavo kelis tūkstančius eurų. Dabar šis darbas yra atliktas. Dėkoju visiems, kurie savo aukomis prie to prisidėjo. Į bažnyčią yra atvestas galingesnis kabelis, tad galėsime naudotis tais šildytuvais, nebijodami, kad „išmuš skaitiklius“.
Aišku, jei žmonių į bažnyčią ateis nedaug, tai gal ir nebūtų racionalu įjungti visus 8 šildytuvus. Gal tuomet prašysime susėsti vienoje pusėje, o jei susirinks daugiau žmonių, įjungsime visus.

Taip pat įsigijome šildantį kondicionierių parapijos namams.
Salėje, kur susirenka parapijiečiai, anksčiau tekdavo naudoti dujinį įrenginį su balionu. Tai nėra saugu, ir kvapas jautėsi.
Tad kreipiausi į vieną įmonę, prašydamas, kad įrengtų šildantį kondicionierių, o apmokėti galėtume per kokius metus.
Džiaugiuosi, kad pavyko susitarti ir žmonėms nebereikės šalti. Dabar belieka tą sumą – 1 700 eurų surinkti.
Dar kažką panašaus reikėtų įrengti bažnyčios antrame aukšte esančioje klasėje, kur renkasi sakramentams besiruošiantys vaikai. Bet čia gali būti problema. Kondicionierių tai galima pastatyti, o kur tą bloką įrengti?
Paveldosaugininkai turbūt neleis jo kabinti ant bažnyčios sienos. Reikės ieškoti kito galimo sprendimo. Kol kas naudojame tepalinį šildytuvą, bet jis eikvoja daug elektros“, – kalbėjo kun. S. Bitkauskas.
„Šildytuvai tikrai buvo reikalingi, kad žmonės žiemą nešaltų nei bažnyčioje, nei parapijos namuose. Mes irgi prisidėjome, kad patalpos būtų apšildomos. Tikimės, dabar bus šilčiau ir jaukiau dalyvauti mišiose arba susirinkti parapijos namuose“, – kalbėjo aktyvi parapijietė Antanina Mugienė.
Kiti kalbinti žmonės irgi džiaugėsi, kad nebereikės šalti bažnyčioje, tačiau sakė abejojantys, ar tikrai reikėjo įrengti vaizdo stebėjimo kameras.

„Geriau jau pirmiau būtų sutvarkę bažnyčios mirkstančią sieną. Dabar ji labai atsilaupiusi, atrodo tikrai nekaip. Reikėtų sutvarkyti.
Aišku, jei tų pinigų būtų daugiau, galima ir tas kameras pastatyti, bet dabar parapijiečiai neišgali padegti visų išlaidų“, – savo pastebėjimais dalijosi parapijiečiai.
Lankomumas – tragiškas
Prieš kiek daugiau nei dvejus metus į Kėdainių Šv. Jurgio parapiją sugrįžęs kunigas S. Bitkauskas netruko pastebėti, kad bažnyčios lankomumas, palyginti su tuo, kas buvo prieš du dešimtmečius, yra labai sumenkęs.
„Šiokiadieniais ateina vos 2–3 žmonės. Sekmadienį susirenka gal apie 20. Net per atlaidus bažnyčia būna tuštoka.
Kėdainiuose tiek žmonių gyvena. Mūsų parapijai priskiriama apie 8 tūkstančius, Šv. Juozapo parapijai – apie 12 tūkstančių. Atrodo, nemažai, bet kad dauguma jų neina į bažnyčią.
Nežinau, ar čia pandemija taip paveikė, ar kas, bet situacija tikrai sudėtinga. Mūsų parapija laikosi tik ant tų ištikimųjų parapijiečių, tikrai ačiū jiems, bet daug jų yra garbaus amžiaus, kas bus kai jų nebeliks?

Negi reikės bažnyčią uždaryti?
Pažiūrėkite, kas darosi užsienyje. Žmonės nebesirenka ir bažnyčios yra uždaromos arba paverčiamos viešbučiais. Dievui nebėra vietos.
Ko nepadarė sovietai, tą padarys patys žmonės.
Dažniausiai jie bažnyčią prisimena tik, kai nutinka kokia bėda. O kai jiems yra gerai, bažnyčia nustumiama į kitą planą.
Kažkokia bedievystė įsigali. Taip neturėtų būti.
Jei žmonių bažnyčioje nėra, tai, pagal liturgiją, negali aukoti mišių. Kad bažnyčia išliktų, turi rūpėti ne vien kunigui, bet ir pačiai bendruomenei.
Bažnyčiai, kaip ir bet kokiam kitam pastatui, irgi reikia priežiūros, atsiranda įvairių darbų, o lėšų nesurenkame tiek, kiek reikia.
Ačiū visiems, kurie prisideda prie bažnyčios išlikimo“, – sakė Kėdainių Šv. Jurgio parapijos klebonas Sigitas Bitkauskas.