Kėdainių Žemaitės gatvės 14-ojo namo gyventoja Danutė yra neviltyje. Po truputį šylant orams ir nutirpus sniegui, atsidengė tam tikros „grožybės“ – šunų išmatos. Gyventojai šiurpsta, negalėdami praeiti pro šunų paliktas „minas“, kurios nusėdo ant naujojo pėsčiųjų tako palei Smilgos upelį ir piktinasi gyventojų, labai dažnai ir savo kaimynų, neatsakingu požiūriu į šunų vedžiojimą.

Tad ką daryti pastebėjus, kad šuns savininkas nesurenka savo augintinio teršalų? Į kokias institucijas kreiptis, jei nepakanka žodinės pastabos?

Smilgos takas – viena labiausiai apterštų vietų mieste

Senjorė Janina savo mylimą kalytę Terą kasdien vedžioja palei Smilgos upelį esančiu taku, tačiau visada surenka savo šunelio paliktas „dovanėles“. „Juk norisi gyventi švariai ir tvarkingai“, – įsitikinusi moteris.

„Mes, Kėdainių gyventojai ir miesto svečiai labai laukėme, kada bus baigtas remontuoti tiltas per Smilgos upę bei įrengtas takas palei upelį. Tačiau visas džiaugsmas greit baigėsi, kai takas pasidarė nebe žmonių, bet šunų. Net baisu pastatyti koją ant tako, nes ant jo matyti vien žmonių draugų išmatos“, – pasipiktinusi kalbėjo prie pat tako stovinčio namo gyventoja Danutė. Moteris teigė pastebinti, kad savo šunis vedžiojantys savininkai dažniausiai nesilenkia ir augintinių paliktų krūvelių nerenka, bet palieka jas pūpsoti. Nutirpus sniegui, visa tai atsivėrė visu „gražumu“.

Beje, panaši situacija yra ir kitose, dažnai žmonių lankomose vietose, pavyzdžiui, naujai sutvarkytame Vytauto parke. Nors žmonės čia ir mėgsta vedžioti savo šunis, tačiau jų paliktų teršalų rinkti neskuba. Visa tai piktina gyventojus bei tuos, kurie savo augintinių paliktas krūveles sąžiningai surenka.

Nerenka dėl „mandrumo“?

Pasak šunų augintojos Milanos Daukšienės, rinkti šunų ekskrementus ar nerinkti, yra žmogaus pasirinkimas, kuris priklauso nuo jo kultūros lygio.

„Aš kasdieną vedžioju savo mopsus mieste. Ir vedu ne vieną, tačiau išmatas visada renku. Tai žmogaus kultūros lygis. Gaila, bet daug sutinku žmonių, kurie tikrai nerenka. Esu pasiūliusi jiems maišiukų, tai akis išpučia, bet susirenka“, – pasakojo moteris.

Jai antrino ir pensininkė Janina, beje, savo mylimą kalytę Terą vedžiojanti minėtu takeliu palei Smilgos upelį. „Aš savo šuns išmatas visada susirenku, tam kišenėje visada nešiojuosi maišelį bei popierinę servetėlę, kad būtų patogiau, – traukdama iš kišenės polietileninį maišelį kalbėjo garbaus amžiaus moteris. – Kodėl kiti šeimininkai nerenka savo augintinių išmatų, nežinau, gal dėl „mandrumo“? Man norisi gyventi gražioje aplinkoje, todėl stengiuosi bent taip ja pasirūpinti“, – kalbėjo guvi pensininkė Janina.

Gyventojai, pastebėję, jog gyvūnų savininkai nesilaiko nustatytos tvarkos bei nesurenka augintinių ekskrementų, turėtų patys pažeidėjus sugėdinti, o apie asmenis piktybiškai nesilaikančius nustatytų reikalavimų pranešti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui nemokamu telefonu 8 800 41 510.

Ričardas Boreiša, savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas teigė, kad gyventojai, pastebėję, jog asmuo nesurenka savo augintinio teršalų, gali apie tai informuoti viešosios tvarkos užtikrinimu užsiimančius savivaldybės darbuotojus.

Stebint darbuotojams išmatas susirenka

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistai visą sausį tikrino, ar gyventojai surenka savo augintinių ekskrementus. Patikrinimų metu buvo pareikštos tik žodinės pastabos.

„Buvo tikrinama, kaip yra laikomasi Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme bei Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintų gyvūnų laikymo Kėdainių rajono savivaldybėje taisyklėse, nustatytų reikalavimų. Ateityje tokie patikrinimai vyks ir toliau. Patikrinimai buvo atliekami Kėdainių miesto teritorijoje esančiuose parkuose, skveruose, daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijose.

Ypatingas dėmesys buvo skiriamas vietoms, kuriose gyvūnus vedžioti yra draudžiama, t. y. vaikų žaidimo aikštelėse, sporto aikštynuose, stadionuose, taip pat vietoms, kuriose yra įrengti gyvūnus vedžioti draudžiantys ženklai. Patikrinimų metu buvo pareikštos 7 žodinės pastabos gyvūnų šeimininkams, vedžiojusiems gyvūnus be pavadėlių. Patikrinimų metu nebuvo nustatyta asmenų, nerenkančių augintinių ekskrementų, nes gyventojai matydami, jog yra stebimi pareigūnų paprastai laikosi nustatytų taisyklių“, – pasakojo R. Boreiša.

Dėl šiukšliadėžių – į miesto seniūniją

Miesto teritorijoje galima rasti specialių šiukšliadėžių, skirtų šunų išmatoms sumesti. Tačiau mieste dažnas keturkojo augintojas jų vis dar pasigenda.

„Dėl šunų ekskrementams skirtų šiukšliadėžių įrengimo vietose, kuriose gyvūnus vedžioti nėra draudžiama, suinteresuoti asmenys gali kreiptis į Kėdainių miesto seniūniją. Visi miesto gyventojai, būdami sąmoningi bendruomenės nariai, turėtų gerbti vieni kitus bei suprasti, kad švaru yra ne ten, kur valoma, o ten, kur nėra šiukšlinama“, – pabrėžė R. Boreiša.

Geras pavyzdys – užkrečiamas

Jam antrino ir šunų augintoja M. Daukšienė. „Kad žmonės pradėtų rinkti ekskrementus, reikia žmonių sąmoningumo. Juk jie savo namuose nevaikšto tarp šunų išmatų. Jeigu šuniukas ir pridaro namuose – surenka, išvalo. Taip ir už namų ir kiemo ribų – reikia, kad žmogus suvoktų, kad gamta mūsų namai. O kad suvokti būtų lengviau – reikalingos baudos. Piniginės nuobaudos labai greitai priverčia laikytis taisyklių. Žinoma, dar ir iš namų aplinkos daug kas ateina – tėvai neturėtų išleisti vaiko pavedžioti šuniuko be išmatoms rinkti skirto maišelio. Juk geras pavyzdys užkrečiamas. Aš niekada nesibariau dėl nerenkamų ekskrementų: jeigu tik pamatau, iš karto pasiūlau maišelį. Ir kaip nekeista, dar nei vienas neatsisakė surinkti“, – kalbėjo kėdainietė.

About The Author

Related Posts

One Response

  1. Draugas

    Seniunijos turi atsakomybe,kad butu pakankamai ir matomose vietose pritvirtintu deziu sunu ekskrementams

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.