Lygiai metai – nuo 2020-ųjų kovo 30-osios iki 2021 metų balandžio, mokant ir mokantis nuotoliniu būdu. Iš pradžių naujas ugdymo procesas visus: mokytojus, mokinius ir jų tėvus mokė naujų dalykų, o dabar visiems jau kelia emocines ir psichologines problemas.  

Viskas pasikeitė

Pasak Šviesiosios gimnazijos direktorės Violetos Liutkienės, 2020–2021 mokslo metai kitokie. Nuo  lapkričio mėnesio, ugdymo procesas vykdomas nuotoliniu būdu, o patirties dirbant tokiu būdu turėta nuo praėjusių mokslo metų, kai pirmą kartą mokyklos klases teko iškeisti į mokymąsi ir darbą iš namų.

„Reikia pripažinti, kad vieneri metai – nuo praėjusio kovo pabaigos ir šio pavasario, buvo sudėtingi ir vadovams, ir mokytojams, ir mokiniams. Visiškai pasikeitė  bendravimo būdai, informacijos pateikimo ir gavimo greičiai, atsakomybės“, – sakė V. Liutkienė.

Šviesiosios gimnazijos direktorė V. Liutkienė: „Norėtųsi, kad nuotolinis ugdymas kuo greičiau baigtųsi“.

Priverstinai tampresnis

Pernai, įvedus nuotolinį mokymą, Šviesiosios gimnazijos bendruomenei visas ugdymo procesas tapo iššūkiu, o dabar iššūkiu tampa mokinių ir mokytojų emocinė būsena.

„Išmokome bendrauti ir bendradarbiauti naudojant informacines technologijas (IT), išmokome kurti skaitmeninį ugdymo turinį. Gerai tai, kad visi – mokiniai, mokytojai, privalėjo tobulinti laiko vadybos įgūdžius. Priverstinai tampresnis tapo vaiko ir tėvų bendravimas, be to, didesnė atsakomybė už vaiką, lyginant su ankstesniu laiku, teko tėvams, ir padidėjo paties mokinio atsakomybė už ugdymosi rezultatus. Tuo tarpu mokytojai artimiau „susidraugavo“ su IT”, – metų patirtį dirbant nuotoliniu būdu apibendrino V. Liutkienė.

Geri pasiekimai

Nepaisant to, kad praėjusieji mokslo metai visiems buvo iššūkiu, tačiau Šviesiosios gimnazijos direktorė pernai metų abiturientų pasiekimus vertina gerai.

„Manome, kad keli mėnesiai nuotolinio ugdymo pernai didelės įtakos neturėjo, jeigu sąžiningai ir nuoširdžiai buvo mokomasi visą ankstesnį laiką – 3-iojoje klasėje ir 4-osios klasės pradžioje“, – sakė V. Liutkienė.

Sudėtingas reikalas

Tuo tarpu šiandien, direktorės nuomone, situacija gerokai sudėtingesnė, nes jau labai ilgą laiką mokomasi nuotoliniu būdu, todėl sunku prognozuoti ugdymosi rezultatus.

„Dalį nuotolinių konsultacijų jau organizuojame, tačiau kai jose gali būti tik po penkis abiturientus, vargu ar tai atneš naudą. Juolab kad mokinių ir mokytojų finansiniai bei laiko ištekliai yra riboti. Jei klasėje 25 ugdytiniai laiko egzaminą, tai per savaitę mokytojas turi organizuoti penkias konsultacijas, o atlygį gauna už vieną. Konsultacijos turėtų prasidėti apie 16.30 val. Jei abiturientas laiko penkis egzaminus, tai kada baigsis konsultacijos?“, – kalbėjo V. Liutkienė.

Kelia problemas

Vis tik, nepaisant sunkumų, Šviesiosios gimnazijos mokinių mokymosi pasiekimai, lyginant pirmąjį pusmetį, nėra prastesni.

„Norėtųsi, kad nuotolinis ugdymas kuo greičiau baigtųsi, nes tai jau žemina mokinių ugdymosi motyvaciją, kelia emocines ir psichologines problemas. Prognozuoti kokie bus egzaminai, kaip ugdytiniams pasiseks, yra sudėtinga, beveik metai nuotolinio ugdymo pasitikėjimo savimi neprideda. Manau, kad viskas bus gerai, tikiu ir mokiniais ir mokytojais“, – sakė V. Liutkienė.

Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos direktorius G. Petrulis pastebėjo, jog namų aplinka ir padeda, ir trukdo.

Per daug ilgai

Pasak Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos direktoriaus Gintaro Petrulio, jau penki šių mokslo metų mėnesiai, kai ugdymas vykdomas nuotoliniu būdu.

„Tai – per daug ilgas laiko tarpas, kad toks mokymas būtų efektyvus. Iškilo didžiausios problemos: mokymosi motyvacijos praradimas, ugdymo kokybės nuosmukis, socialinio bendravimo praradimai, fizinės ir psichinės sveikatos blogėjimas, mokytojų emocinis ir fizinis nuovargis. Mokytojų atsakomybė už mokymosi rezultatus, ypač abiturientų, sąlygoja tokią mokytojų emocinę būseną“, – vardijo G. Petrulis.

Metai namuose

Dabartiniai „Atžalyno“ gimnazijos abiturientai iš septynių šių mokslo metų mėnesių gyvai mokykloje mokėsi tik du, praėjusiais metais, būdami 11 klasėse, nuo kovo jie pamokose taip pat dalyvavo tik per nuotolinį.

„Per dvejus metus abiturientai nuotoliniu būdu mokėsi beveik vienerius mokslo metus“, – pastebėjo G. Petrulis.

Moka ne visi

Daugelis mokyklų pasirinkę vieningą ugdymo platformą, todėl mokiniams ir mokytojams nereikia klaidžioti po kelias platformas, naudoti skirtingus įrankius, tačiau darbo tempas dėl technologinių momentų žymiai sulėtėjęs, todėl skiriama mažiau laiko mokymuisi pamokos metu, mažiau laiko mokytojai gali skirti ir kiekvienam mokiniui.

„Daug laiko mokiniai praleidžia prie ekranų, o judrumo stoka sąlygoja ir blogesnius rezultatus. Ne visi mokiniai moka mokytis savarankiškai, atsiranda spragos. Mokytojams pasiruošti pamokoms reikia žymiai daugiau laiko, sudėtingiau objektyviai įvertinti mokinių atliktas užduotis, nes realiai stebėti užduočių atlikimo savarankiškumo nėra galimybės“, – aiškino G. Petrulis.

Susilpnėjo bendrystė

Gimnazijos vadovas įsitikinęs, kad namų aplinka ir padeda, ir trukdo: viena vertus, mokiniai gali laisviau elgtis, tačiau, kita vertus, jiems sunkiau susikaupti įvairioms veikloms.

„Viena didžiausių problemų – klasių bendruomeniškumo silpnėjimas. Jau dabar 11 klasių mokiniai su nerimu laukia tolimesnių sprendimų, nes kitais metais jų laukia egzaminų pasirinkimas, egzaminų laikymas, pasirinkimas tolesnio mokymosi. Tad mūsų siekiamybė – kuo greičiau grįžti į mokyklas“, – sakė G. Petrulis.

(Algimanto Barzdžiaus nuotr.)

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.