Jungtinės Karalystės Lesterio universiteto genetikos bakalauro diplomą gavusi Gabija Vaitkevičiūtė grįžo į Lie­tuvą. Mergina atvira, parvažiavo, nes pasiilgo namų, šeimos, draugų, be to, norėjosi dirbti ir savo ateitį kurti gimtojoje šalyje.

Čia Vytauto Didžiojo universitete ji baigė molekulinės biologijos ir biotechnologijos magistrantūros studijas. Dabar G. Vaitkevičiūtė – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) doktorantė, rašanti mokslinį darbą žieminių kviečių atsparumo šalčiui tema.

Įsikūrė nuo lapkričio

Nuo praėjusio lapkričio Gabija apsigyveno Vainotiškiuose, Dot­nuvos seniūnijoje, tačiau savaitgaliais važiuoja namo, į Kauną.

„Esu kaunietė, tačiau dabar gyvenu nedideliame kaimelyje Kėdainių rajone. Čia atsidūriau, nes Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre (LAMMC) pasirinkau doktorantūros studijas. Magistro studijų metu šioje mokslo įstaigoje atlikau praktiką bei ruošiau magistrinį darbą. Kolektyvas paliko labai gerą įspūdį, žmonės nuoširdūs, visada linkę padėti. Be to, gavau puikią progą gilintis į mane dominančią mokslo temą. Labai džiaugiuosi, kad šeima mane visada palaikė ir leido gyvenime rinktis veikti tai, ką noriu“, – pokalbį pradėjo G. Vaitkevičiūtė. 

2021 m. sausį klimato kamerose G. Vaitkevičiūtė renka žieminių kviečių mėginius. Tikslas – įvertinti metabolitų kaupimąsi skirtingu atsparumu šalčiui pasižyminčiuose žieminių kviečių genotipuose grūdinimosi proceso metu.

Domina genetika

Šiuo metu pirmo kurso agronomijos doktorantūros studijų LAMMC studentė Gabija rašo mokslinį darbą žieminių kviečių atsparumo šalčiui tema.

„Žieminių kviečių atsparumas šalčiui išlieka aktualus, nes klimato kaita gali daryti neigiamą įtaką javų gebėjimui užsigrūdinti bei išgyventi staigius temperatūrų pokyčius žiemą.“ G. Vaitkevičiūtė

„Jau nuo bakalauro mane domino augalų, o ypač javų, genetika. Preliminari mano disertacijos tema yra „Metabolitų įtaka šalčio atsparumui žieminiuose kviečiuose kintančio klimato fone“. Žieminių kviečių atsparumas šalčiui išlieka aktualus, nes klimato kaita gali daryti neigiamą įtaką javų gebėjimui užsigrūdinti bei išgyventi staigius temperatūrų pokyčius žiemą“, – sakė G. Vaitkevičiūtė.

Atlieka eksperimentą

Doktorantė atlieka žieminių kviečių grūdinimosi eksperimentą ir renka mėginius, siekdama įvertinti metabolitų kaupimąsi grūdinimosi proceso metu. 

To paties eksperimento žieminių kviečių nuotrauka iš arčiau – taip jie auga ir grūdinasi klimato kameroje.

„Su doktorantūros darbo vadove man itin pasisekė – tai dr. Rita Armonienė, kuri taip pat buvo ir mano magistrinio darbo vadovė. Ji yra ne tik mokslininkė, iš kurios galima daug ko išmokti, bet ir labai rūpestingas žmogus, visada padėsiantis bet kokiu klausimu“, – gerų žodžių vadovei negailėjo G. Vaitkevičiūtė.   

Kelionė į darbą

Kadangi nuo šių metų sausio Gabija tapo jaunesniąja mokslo darbuotoja LAMMC genetikos ir fiziologijos laboratorijoje, todėl darbo dienomis atsikraustė gyventi į Vainotiškių kaimą.

„Iki darbo vietos – tik penkiolika minučių pasivaikščiojimo gamtoje. Deja, šiuo metu vien dirbu, nes veiklos turiu tikrai labai daug, todėl Kėdainių miesto ir Akademijos apylinkių apžiūrėjimui laiko visai nelieka. Tikiuosi tai padaryti ateityje, po karantino“, – šypsosi pašnekovė.

Džiaugėsi ir senelis

G. Vaitkevičiūtė gimė ir augo Kaune. Jos mama dirba buhaltere, o tėtis – statyboje ir apdailoje. Dešimčia metų vyresnis brolis Liutauras Jungtinėje Karalystėje darbuojasi viešbučių vadybos srityje.

„Taip pat turiu senelį, kuris labai mane palaiko ir visada nuoširdžiai domisi mano veikla. Kai įstojau į doktorantūrą, jis, ko gero, džiaugėsi labiau už mane pačią“, – šypsosi Gabija.

Išmokė mama

Pokalbio metu paaiškėja, kad pašnekovė nuo mažens buvo linkusi į mokslus. Po pamokų vidurinėje mokykloje ji skubėdavo į A. Kačanausko muzikos mokyklą, kur lankė fortepijono specialybės pamokas. Vėliau Gabija baigė Kauno technologijos universiteto gimnaziją. Pertraukai nuo biologijos ir chemijos mergina rinkosi muziką, mėgo dailę ir užsiimdavo rankdarbiais. Ir dabar ji laisvu laiku neria pliušinius žaislus, mezga.

Gabijos nerti pliušiniai žaislai dažniausiai iškeliauja pas dukterėčią.
(G. Vaitkevičiūtės asmeninio archyvo nuotraukos)

„Pradžioje nėrimo ir mezgimo pagrindų išmokė mama, na, o toliau jau mokiausi pati iš knygų ir interneto. Mezgu mažiau negu neriu, bet turiu nusimezgusi kojines, kurios puikiai man padeda eksperimento metu renkant mėginius šaltose klimato kamerose! Mėgstu muziką, laisvalaikiu kartais pagrodavau gitara. Šiek tiek pamokė draugai, šiek tiek išmokau pati. Deja, bet šiuo metu nebeturiu tam pakankamai laiko“, – kalbėjo G. Vaitkevičiūtė.

Kalbos ir fantastika

Pašnekovei ypač patiko mokytis užsienio kalbų, todėl be anglų kalbos ji mokėsi ir vokiečių, nes ši kalba buvo antroji užsienio kalba mokykloje.
„Dar truputį mokiausi pasitelkdama internetą. Be to, susidomėjau italų kalba, kurios pagrindus gavau Kaune, „Ciao Italia“ kursuose. Praktiškai savo kalbų žinias gyvenime kol kas nelabai pritaikau, bet kartais praverčia laisvalaikiu domintis vokiška arba itališka medija“, – sakė G. Vaitkevičiūtė.

Fantastikos gerbėja

Paklausta apie kitus pomėgius, pašnekovė nusišypso ir prisipažįsta, kad ji – aistringa mokslinės fantastikos gerbėja, kurią domina mokslo populiarinimas, todėl visai neseniai – 2017–2018-aisiais, savanoriavo tarptautinėje mokslo mugėje „Erdvėlaivis Žemė“, kurioje kuravo savanorių grupę. 

Dirbo su mokiniais

Pokalbio metu paaiškėja ir daugiau įdomių Gabijos gyvenimo faktų. Pasirodo, doktorantė ragavo ir mokytojo duonos – nuo 2020 metų vasario darbavosi biotechnologijos metodininke Kauno tvirtovės VII-ajame forte. Čia ji rengė paskaitas ir laboratorinius darbus bei vedė užsiėmimus 9–12 klasių moksleiviams. O praėjusią vasarą taip pat dirbo biochemijos stovyklose.

Doktorantė ragavo ir mokytojo duonos – nuo 2020 metų vasario darbavosi biotechnologijos metodininke Kauno tvirtovės VII-ajame forte.

„Be to, kūriau pamokų bei laboratorinių darbų filmukus molekulinės biologijos tematika. Šiuo metu VII-ajame forte dirbu nuotoliniu būdu, kuriu mokomąją medžiagą moksleiviams – ruošiu laboratorinių darbų protokolus, pamokų skaidres“, – šypsosi mergina. 

Tapo skaute

Prieš septynerius metus – 2013-aisiais, mokydamasi gimnazijoje, G. Vaitkevičiūtė tapo Lietuvos skautijos nare, o nuo 2018 metų ji – Akademinio skautų sąjūdžio narė, prisidedanti prie paskaitų ir renginių akademinėmis temomis organizavimo. 

Akademinio skautų sąjūdžio metinė šventė 2019 m. Kaune

„Ar viskam užtenka laiko? Dažniausiai neužtenka. Lietuvos skautijoje nebesu itin aktyvi, daugiau stengiuosi dalyvauti Akademinio skautų sąjūdžio renginiuose, kurie dabar, žinoma, vyksta nuotoliniu būdu. Šį mėnesį kasmetiniame Akademinio skautų sąjūdžio renginyje vesiu paskaitą. Tokia veikla sutelkia bendruomenę, praplečia akiratį“, – kalbėjo G. Vaitkevičiūtė.

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.