„Kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų būti pasiruošęs savo išvykimo krepšį. Mažyliai – ne išimtis: jeigu vaikas jau eina savo kojytėm, jam priklauso ir nuosavas krepšelis“, – akcentuoja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos savanoriai, Kėdainių mieste savaitgalį surengę civilinės saugos ekskursiją.
Jos metu svečiai susirinkusiam kėdainiečių būriui pasakojo apie priedangas ir kolektyvinės apsaugos statinius, jų ženklinimą bei paskirtį.
Senamiesčio progimnazijoje ekskursijos dalyviai susipažino su išvykimo kuprinės koncepcija, kokiu turiniu kiekvienam reikėtų užpildyti savo krepšį ir kokios dažniausiai pasitaikančios klaidos ruošiantis evakuacijai.
Vienas iš pagrindinių gyventojų apsaugos būdų gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai – jų evakavimas.
Evakavimas gali būti vykdomas gamtinių pavojų (potvyniai, uraganai), cheminių, radiologinių avarijų atvejais, esant sprogimams ar ginkluotiems konfliktams.
Ekstremaliosios situacijos Lietuvoje skirstomos į du lygius – valstybės ir savivaldybės.
„Kalbame apie įvairius įvykius ir visą spektrą variantų.
Taip, šiandien mūsų minimos priedangos labiau yra apie oro pavojų ir karinius konfliktus, tačiau pasiruošimas ekstremalioms situacijoms tikrai neapsiriboja vien šiandiene geopolitine situacija.
Tai yra ir gamtos, ir stichinės nelaimės, ir žmogaus sukelti gaisrai“, – pasakoja Raudonojo Kryžiaus savanoris Povilas Mizgaitis.
P. Mizgaitis primena, kad ekstremaliųjų situacijų būta ir netolimoje praeityje, pavyzdžiui, 2019 m. gaisras Alytaus padangų perdirbimo gamykloje. Pavojingi gaisrai kilo „Vilniaus vandenų“ nuotekų talpykloje Vilniaus pakraštyje 2023 m. ir Kauno rajono „Ekobazės“ sąvartyne dar šių metų pradžioje. Tuo tarpu 2024 m. vasarą namų stogus Šiauliuose kilnojo uraganas. Šie atvejai iliustruoja, kad gyventojams iš namų išvykti gali tekti labai netikėtai, todėl naudinga būti pasiruošus.
Kėdainių rajone yra du objektai, laikytini pavojingais ir galinčiais sukelti cheminį pavojų. Potencialiai pavojingu laikytinas galimas cheminės avarijos įvykimas trąšų gamybos bendrovėje „Lifosa“ ir gaisras ar sprogimas UAB „Okseta“ Kėdainių naftos produktų terminale esančiose kuro saugyklose.
Šios įmonės, vykdydamos avarijų, galinčių sukelti tiesioginį ar uždelstą pavojų gyventojams ir aplinkai, prevenciją, rūpinasi techninių priemonių parengimu, organizuoja mokymus, bendrovių darbuotojų, avarinių tarnybų ir Kėdainių rajono specialiųjų tarnybų pratybas.
Esminiai žingsniai – dėl šventos ramybės
Kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų būti pasiruošęs pasirūpinti savimi ir artimaisiais bent 3 paras, t. y. 72 valandas, iki kol atvyks pagalba. Tokiu pavadinimu – lt72.lt – sukurta Lietuvos pasirengimo ekstremalioms situacijoms interneto svetainė ir programėlė su informacija, kaip pasiruošti nelaimėms ir kaip elgtis jų metu. Pasak Raudonojo Kryžiaus atstovų, kritinėse situacijose būtinas ne tik valstybės, bet ir individualus kiekvieno gyventojo pasiruošimas.
„Jeigu kalbame apie ekstremaliąsias situacijas, tai ieškojimas tuo metu, kai jau reikia kažkur judėti, nėra teisingas veikimo modelis. Reikia laiku išgaudyti neaiškumus ir iš anksto būti pasiruošus išvykimo krepšį“, – pasakoja savanoriai.
Jų teigimu, krepšys neprivalo supakuotas kambario kampe laukti evakuacijos – galima laikyti sudėtus daiktus vienoje vietoje, kad ir dėžėje. Na, o nutikus, pavyzdžiui, gaisrui, – pasiimti daiktus ir iškeliauti.
„Tiesa, reikėtų laikyti daiktus atskiruose maišeliuose, savotiškai atskirais segmentais, kad žinotume, ką turime ir kas kur yra. Mes gana atsargiai žvelgiame į kažkieno kito surinktus, supakuotus ir parduodamus jau paruoštus išvykimo krepšius“, – pažymi svečiai.
Svarbiausia – dokumentai ir grynieji pinigai
Pasak Raudonojo Kryžiaus savanorių, išvykimo krepšys neturėtų viršyti apie 20 proc. jo savininko kūno svorio. Vadinasi, žmogui siekiant 68–70 kg svorį, jo krepšys turėtų sverti 12–14 kg. Tiek nešti ant pečių nėra lengva, todėl šiuo atveju daugiau nebūtinai yra geriau – patartina nuodugniai apgalvoti savo kuprinės turinį.
Bemaž svarbiausia išvykimo krepšio dalis – dokumentai. Įmautėje reikėtų susipakuoti asmens, draudimo, nuosavybės dokumentus ir šeimos nuotraukas. Jų gali prireikti paieškose šeimai pabirus.
„Ukrainiečių atvejis: tie, kurie turėjo su savimi kompetencijos dokumentus, labai greitai gavo darbą užsienio valstybėse. Kas su savimi neturėjo, ilgą laiko tarpą dirbo nekvalifikuotą darbą ir kai kuriais atvejais netgi nesulaukė iš Ukrainos dokumentų kopijų“, – pasakoja Raudonojo Kryžiaus savanoriai.
Ne mažiau svarbu išvykimo krepšyje turėti grynųjų pinigų, pageidautina – smulkiomis kupiūromis. Ukrainiečių patirtis parodė, kad, esant ekstremaliosioms situacijoms, prie bankomatų nusidriekia didelės eilės, jie greitai ištuštinami, o kartais – netgi išsprogdinami ir išvagiami.
Šalia grynųjų pinigų taip pat labai svarbūs papuošalai – grandinėlės, žiedai ir kiti juvelyriniai dirbiniai, kurie ekstra atveju gali tapti mainų priemonėmis.
Vertingų daiktų nelaikyti vienoje vietoje
Raudonojo Kryžiaus savanorių teigimu, pinigų ir papuošalų nereikėtų laikyti vienoje išvykimo krepšio vietoje.
„Net ir tokiose situacijose, kai kyla didžiulis gaisras, kai užteršiama teritorija ir reikia tik kuriam laikui persikelti, niekas neapdraustas nuo vagysčių. Padėsime kažkur savo krepšį, jo viršuje palikę pinigus ir papuošalus, nusisuksime… ir atsisukę neberasime. Tad praktiška būtų paskirstyti po skirtingus skyrius ir kišenes, kad būtų saugiau. Tai – dar viena priežastis, kodėl savo išvykimo krepšį reikia pakuoti pačiam“, – pataria savanoriai.
Be kita ko, pasak jų, naudinga turėti atskirą nedidelį krepšelį – piniginę ant kaklo ar juosmens – ir tokiu būdu prie pat savęs laikyti asmens dokumentų originalus (įmautėje krepšyje – kopijas) ar kitus svarbiausius daiktus.
Receptiniai vaistai – bent 7 dienoms
Dar viena neatsiejama išvykimo krepšio dalis – vaistinėlė. Joje reikėtų turėti vaistų nuo peršalimo, skausmo, viduriavimo, vidurių užkietėjimo, taip pat ir aktyvintos anglies tablečių.
„Būnant didelėje erdvėje su daug žmonių, virusiniai susirgimai greitai plinta – ir staiga turime krūvą sergančių žmonių. Reikalingi medikamentai, o prevencijai – kaukės. Kas liečia receptinius vaistus, reikėtų turėti gydytojo išrašytų vaistų rezervą septynioms paroms. Gali sutrikti tiekimas, todėl reikia nusipirkti į priekį, kad nenutrauktume gydymo“, – pastebi Raudonojo Kryžiaus savanoriai.
Be to, būtų gerai, kad vaistinėlėje vietos atrastų dezinfekcinės priemonės, vandenilio peroksidas ir turniketas.
Maistas – tik mėgiamas: kodėl grikiams – ne?
Dalį išvykimo krepšio turėtų užimti maisto ir vandens atsargos. Rinkoje yra nemažai koncentruoto maisto pasirinkimų, pradedant įvairiais batonėliais, įskaitant medumi teptus vaisinius ar proteininius, baigiant ilgai negendančiomis užpilamomis sriubomis ar konservuotu maistu.
Svarbiausia – maisto nauda ir efektyvumas. Verta paminėti, kad išvykimo krepšyje eksperimentuoti su maistu nėra gera mintis.
„Na, sakykime, jeigu visai nevalgome grikių, tai nereikėtų prisikrauti sausų grikių su mintimi, kad „užsipilsiu ir gyvensiu ramiai“. Ypač – neturint, kuo pasigardinti tų grikių, – akcentuoja svečiai. – Viskas yra individualu, todėl reikia iš anksto pačiam išsibandyti, įsivertinti. Arba, pavyzdžiui, saldumynai: nors ir nėra sveikiausia opcija, bet, kalbant apie ekstremaliąją situaciją, per tas tris paras duotų mums energijos, o energija reikalinga.“
Išvykimo krepšyje taip pat naudinga turėti iškylavimo įrangos, skirtos šilto maisto ruošimui gamtoje, t. y. kareiviško maisto viryklę ir turistinius indus. Šie reikmenys aktualesni tuo atveju, jeigu, pavyzdžiui, šeima evakuaciją vykdytų individualiai.
Nė žingsnio – be vandens filtravimo tablečių
Pagal anksčiau galiojusias rekomendacijas buvo skaičiuojama, kad evakuacijos atveju vienam žmogui trims paroms su savimi reikėtų turėti 12 litrų vandens. Vis dėlto pastaruoju metu šis kiekis mažinamas dvigubai – iki 6 litrų tam pačiam laikotarpiui per asmenį.
Situaciją kardinaliai keičia tai, kad prekyboje jau sukasi įvairios tabletės vandens dezinfekcijai. Įmestos į vandenį, tabletės per 30 minučių pašalina bakterijas ir virusus. Tokia technologija leidžia panaudoti praktiškai bet kokio vandens telkinio vandenį.
„Vandenį patartina turėti susipilsčius į mažus buteliukus – tokie paprasčiau išsidėsto kuprinėje.
Papildomai gėlo vandens ekstremaliosios situacijos atveju šalia nebūtinai rasime, todėl reikėtų su savimi turėti vandens dezinfekavimo tablečių“, – pasakoja Raudonojo Kryžiaus savanoriai.
Nuo prožektoriaus ant galvos – iki lipnios juostos
Išskirtinį dėmesį pakuojant išvykimo krepšį reikėtų skirti praktiškiems, orientuotis ir išgyventi padedantiems daiktams.
„Pradėkime nuo kompaso ir žemėlapio. Jeigu internetas dings, telefone galbūt nebus, kaip kelią pasižiūrėti, o žemėlapiui elektros nereikia. Žemėlapį pakuokime į neperšlampamą maišelį, lygiai taip pat – ir popierių, rašymo priemones, ugnies šaltinius, t. y. žiebtuvėlį, degtukus“, – pataria svečiai.
Lietuvos žygeiviai jau spėjo atrasti kompaktiškas mobilias saulės paneles, kurios sukaupia energiją ir leidžia įkrauti elektroninius įrenginius. Tam su savimi taip pat vertinga turėti kabelių rinkinį.
Tamsiuoju paros metu būtinas atributas yra šviesos šaltinis. Patogiausia būtų po ranka turėti prožektorių, tvirtinamą ant galvos, kad nereikėtų įdarbinti rankų.
„Geras daiktas yra peiliukas, universalus įrankių rinkinys, virvės, tinkamos ir pririšti, ir pritvirtinti. Statybinė lipni juosta taip pat nepakeičiama, reikėtų pagalvoti apie siuvimo reikmenis. Itin universalūs – šiukšlių maišai: eidamas per šlapią žolę užsidėjai ant kojų ir drabužėliai liko sausi, esant reikalui, panaudojai vietoje tualeto ir utilizavai. Miegmaišis ir kilimėlis taip pat labai reikalingi, nes gali tekti kažkur pernakvoti“, – vardija Raudonojo Kryžiaus savanoriai.
Apranga, pasak jų, turėtų būti pakuojama sezoninė, na o termo drabužiai tinkami visais metų laikais.
Taip pat reikėtų nepamiršti pasirūpinti ir asmenine higiena.
„Idėja tokia, kad jeigu koks nors daiktas gali veikti keliuose kontekstuose – nuo to tik geriau.
Jeigu turime vieną daiktą su keliais panaudojimo būdais, sutaupome svorio ir esame geriau pasiruošę“, – pataria Raudonojo Kryžiaus savanoriai.
Turintiems vaikų – papildomi saugumo elementai
Kalbant apie evakuacijos situacijas tiems, kurie turi vaikų, taip pat yra žinotinos informacijos, susijusios su mažųjų saugumu ir netgi jų užimtumu.
„Jeigu vaikai per maži išmokti tėvų telefono numerius mintinai, tada vaikų išvykimo krepšeliuose turi būti kortelė su tėvų telefonų numeriais. Kritiniu atveju ukrainiečiai markeriu telefono numerius rašydavo ant vaikų kūnelių. Tai būtina, nes visada išlieka tikimybė per paniką ir chaosą pasimesti, – pasakoja svečiai. – Kas dar apie vaikus, jų kuprinėse negali būti jų asmeninių dokumentų. Vaiko asmeniniai dokumentai – tik pas jo tėvus, bet jokiu būdu ne pas jį patį.“
Taip pat, pasak Raudonojo Kryžiaus savanorių, vaiko išvykimo kuprinėlėje turėtų būti jo mėgstamiausias žaislas ir piešimo priemonės, nes elektroniniai įrenginiai, tikėtina, išsikraus greitai, o galimybių įkrauti bateriją gali nebūti net ir ilgesnį laiką.
