Pinigų dar nėra, o pažadais jau žarstomasi

Kėdainių rajono valdantieji „avansu“ pažadėjo skirti 65 tūkst. eurų, kad mokyklose vaikai galėtų mokytis ne sujungtose, bet įprastinėse klasėse. Šio sprendimo reikalingumu niekas neabejoja, tačiau kyla klausimas – iš kur bus paimti pinigai, jeigu sprendime nenurodytas konkretus jų šaltinis? Savivaldybės tarybos opozicijos lyderis Saulius Grinkevičius pabrėžė, kad toks valdančiųjų sprendimas žlugdo gražią idėją, pretenduojančią tapti niekine.

Pažadai jau dalinami „avansu“, nors pinigų dar neturima

Mažėjantis gyventojų skaičius rajone bei senstanti visuomenė. Šios nieko gera nežadančios demografinės tendencijos ramybės neduoda ir rajono pedagogams, ir politikams.

Kasmet mažėjant mokinių skaičiui, daug mokyklų jau nesurenka net minimalaus vaikų skaičiaus, kad būtų galima formuoti klases. O tai gresia arba klasių jungimu, arba net mokyklų likvidavimu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija valstybės biudžeto lėšomis finansuoja tik tas klases, kuriose mokosi pakankamai vaikų.

Rajono valdantieji nusprendė nepilnų klasių išlaikymui papildomai numatyti 65 tūkst. eurų, bet iš kokio šaltinio šie pinigai bus skiriami – nenurodė. Tiesa, įvardinta, jog finansavimas bus skiriamas iš rajono savivaldybės lėšų, tačiau paaiškėjo, kad ir jame ši suma dar nėra surasta. Kitaip tariant – pažadai dalinami „avansu“, nors pinigų jiems įgyvendinti dar neturima.

Šios kadencijos savivaldybės tarybai teks priimti skausmingus bei ne itin populiarius sprendimus – nuspręsti, kurias rajono mokyklas likviduoti, kurias – palikti.

Jau pirmasis bandymas spręsti šią problemą sukėlė nemažai diskusijų. Rajono valdantieji nusprendė nepilnų klasių išlaikymui papildomai numatyti 65 tūkst. eurų, bet iš kokio šaltinio šie pinigai bus skiriami – nenurodė. Tiesa, įvardinta, jog finansavimas bus skiriamas iš rajono savivaldybės lėšų, tačiau paaiškėjo, kad ir jame ši suma dar nėra surasta. Kitaip tariant – pažadai dalinami „avansu“, nors pinigų jiems įgyvendinti dar neturima.

Po rugsėjo situacija gali ir pablogėti

Nepilnos klasės yra Josvainių gimnazijos Pernaravos ir Skaistgirių skyriuose, Dotnuvos, Miegėnų, Surviliškio Vinco Svirskio, Truskavos pagrindinėse mokyklose. Reikalavimų (8 mokiniai klasėje) neatitinka 14 klasių, trūksta 22 mokinių.

Tam, kad šios klasės būtų išlaikytos, preliminariais skaičiavimais, šių metų rugsėjo – gruodžio mėnesiais reikia 65 tūkst. eurų.

„Mažesnis mokinių skaičius galimas tik tokiais atvejais, kai mokyklos savininkas (savivaldybė – red.) papildomai skiria lėšų, kiek jų trūksta iki lėšų sumos, skiriamos iš valstybės biudžeto“, – pristatydamas sprendimo projektą Tarybos posėdžio metu kalbėjo rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius.

Anot jo, tai valios, pozicijos išreiškimas. Šiuo metu planuojama, kad savivaldybės mokyklose naujuosius mokslo metus pradės apie 14 nepilnų klasių.

Pasak J. Lukoševičiaus, bendraujant su mokyklų vadovais, jaučiama tendencija, jog per dvejus šios vasaros mėnesius gali įvykti neigiamų pokyčių ir pačios mokyklos ryšis priimti sprendimus sujungti klases. Taip yra todėl, jog mokyklų vadovai iki galo nežino, kiek mokinių rugsėjį atkeliaus į mokyklą. Juk nemažai šeimų emigruoja, dėl įvairių priežasčių vaikai negrįžta mokytis.

Pasigedo finansinio pagrindimo

Savivaldybės tarybos opozicijos atstovei, buvusiai rajono merei Virginijai Baltraitienei toks sprendimo projektas sukėlė nemažai klausimų. Šiame dokumente ji pasigedo finansinio aiškumo – tarsi žadama skirti 65 tūkst. eurų, tačiau nenurodoma, iš kur šie pinigai bus gauti.

„Jūs labai gerai pasakėte – valios išreiškimas. Tačiau visi geri norai turi būti padengti finansais. Čia nurodyta suma, savivaldybė turi prisidėti 65 tūkst. eurų. Kas nutiks rugsėjo mėnesį, jeigu nepilnų klasių bus ne 14, o, kaip planuojama, daugiau? Iš kur savivaldybė ketina paimti pinigus padengti tiems geriems norams? Nes joks teisės aktas, nepadengtas pinigais, negali būti priimtas.

Ar yra galvojama, kur sumažinti išlaidas, galbūt išbraukti kokią eilutę, gal atsisakyti kažkokio pirkinio, jeigu bus gruodžio mėnesį viršplaninių (pajamų – red.), tada nupirkti?“ – klausė buvusi rajono merė, į savivaldybės tarybą sugrįžusi ir opozicijoje dirbanti V. Baltraitienė.

Dalina dar negautas pajamas

Švietimo skyriaus vedėjas J. Lukoševičius tik patikino, kad tokio sprendimo siekis, jog dar vienerius mokslo metus rajone būtų kuo mažiau jungtinių klasių. Jo teigimu, daugeliu atvejų iki pilno klasių sukomplektavimo trūksta tik vieno mokinio. O įvardinta suma, 65 tūkst. eurų, anot J. Lukoševičiaus, yra maksimali, ji neturėtų didėti.

Savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius teisinosi, jog pagal dabartinį biudžeto surinkimą prognozuojama turėti kažkiek viršplaninių lėšų.

„Tikimės, kad jau rugsėjo mėnesį tikslindami biudžetą galėsime tai įvardinti, šiai arba mažesnei sumai tikrai rasime finansavimą“, – žadėjo A. Kacevičius.

Administracijos vadovo teiginius pavadino niekiniais

Šie A. Kacevičiaus samprotavimai, esą planuojama surinkti daugiau lėšų į biudžetą, tad viršytomis pajamomis bus galima finansuoti klasių išlaikymą, papiktino kadenciją baigusį rajono merą, savivaldybės tarybos opozicijos lyderį Saulių Grinkevičių.

„Klausimas – tikrai svarbus. Nesame prieš, kad tos klasės dar kitais mokslo metais išsilaikytų, nereikėtų priimti drastiškų sprendimų. Mes visi suprantame, kad tai skausminga ir gyventojams, ir vaikams.

Sprendimo projekte, kuris reikalauja finansavimo šaltinio, turi būti nurodyta – iš kur tie pinigai bus paimti. Pasakymas, kad bus viršplaniniai pinigai – niekinis pasakymas.

Ar nesigaus taip, kad mes priimame sprendimą neturėdami pinigėlių ir šitas sprendimas tampa niekiniu? Tokiu atveju mes padarome blogą žingsnį. Kas man galėtų į šį klausimą atsakyti?“ – klausė S. Grinkevičius.

Į opozicijos lyderio klausimą atsakyti ryžęsis dabartinis rajono vadovas Valentinas Tamulis tik patvirtino, jog pinigų nėra, tačiau tikino, kad bus bandoma jų kažkur surasti.

„Aš manau, mes turėsime rasti galimybę tuos pinigus surasti, jeigu šiandien priimsime tokį sprendimą. Tai bus įpareigojimas mums ir (savivaldybės – red.) administracijai “, – atsakė rajono meras V. Tamulis.

N. Naujokienės logika: neturime svarstyti, turime padaryti

Opozicijos atstovė V. Baltraitienė siūlė priimti protokolinį sprendimą, o jau rugsėjo mėnesį, tikslinant rajono biudžetą, nuspręsti, kur sumažinti išlaidas, kad jų pakaktų mokinių klasių finansavimui.

„Jūs tikrai rugsėjo 1-ąją žinosite, kiek tų pinigų reikia, tada turite teikti (svarstyti Tarybai – red.) biudžeto patikslinimą, kad tie pinigai atsirastų biudžetinėje eilutėje“, – kalbėjo politikė.

„Jei šis sprendimo projektas bus patvirtintas, administracija privalės ieškoti finansavimo šaltinio“, – dar kartą savo poziciją pakartojo rajono savivaldybės administracijos direktorius A. Kacevičius patvirtindamas, jog lėšų dar nėra, o pažadai jau žarstomi.

Padėtį gelbėti puolė valdančiųjų atstovai, bandydami dėmesį nukreipti link šio sprendimo svarbos, nors ja neabejojo ir opozicija.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovė Karolina Štelmokaitė pareiškė, jog taip deklaruojama valia išlaikyti klasių skaičių mokyklose. O tai, pasak politikės, prieš rugsėjį labai svarbi žinia tiek tėvams, tiek ir vaikams.

Valdančiosios savivaldybės tarybos frakcijos „Mūsų krašto sėkmei“ seniūnė Nijolė Naujokienė sprendimą skirti lėšas nenurodant pinigų šaltinio teisino būtinybe gauti kitą lėšų dalį iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kuri būtina, norint išlaikyti mažesnį mokinių skaičių klasėse.

„Net ir neturime ką svarstyti, turime padaryti taip, kad pinigai ateitų į Kėdainių rajono savivaldybę“, – valdančiųjų poziciją pristatė N. Naujokienė.

Patarimų nepaklausė

„Noriu dar kartą pakartoti – nepainiokime to, ko nereikia painioti, mes ne prieš šį sprendimo projektą. Būdamas meru sakiau: uždarinėti klases, mažinti klasių (skaičių – red.) – kraštutinis variantas.

Kalbu apie tai, jog administracija šiai dienai neparengė tokio sprendimo projekto, kokį turėjo paruošti“, – akcentavo opozicijos lyderis, kadenciją baigęs rajono vadovas S. Grinkevičius.

Tarybos nariams jis priminė apie tai, kokius veiksmus būtina atlikti, kalbėjęs ir Ekonomikos ir biudžeto komiteto posėdyje.

„Sakiau: paruoškite elementarų biudžeto sprendimo pakeitimo „sprendimuką“, kur tie pinigai atsirastų ir visos problemos išsispręstų. Administracijos direktoriaus norėčiau paklausti – kodėl jūs to nepadarėte, pasiūlymas buvo, visai geras, protingas… Tai būtų viskas teisėta, viskas teisinga ir nebūtų diskusijų“, – kalbėjo S. Grinkevičius.

S. Grinkevičius: nėra pinigų, sprendimas – niekinis

Buvęs rajono vadovas S. Grinkevičius akcentavo – jo vadovaujama opozicija yra ne prieš šį sprendimą, o prieš sprendimą, kurio finansavimas nėra pagrįstas.

„Jeigu nėra pinigų, sprendimas – niekinis. Jūs patys prisivirėte košės ir dabar bandote kažką „sudėlioti“, – valdančiuosius kaltino S. Grinkevičius.
Savivaldybės administracijos vadovas A. Kacevičius toliau gynė valdančiųjų poziciją. Jo teigimu, nieko pažeista nebuvo, o reikalingos lėšos bus rastos jau šį rudenį tikslinant rajono biudžetą.

„Juo labiau, kad tai tik apytikslė suma. Tikslų skaičių mes žinosime tik rugsėjo mėnesį“, – teisinosi A. Kacevičius.

Valdančiąją koaliciją sudarančių rajono politikų balsais šiam sprendimui buvo pritarta. Apie tai, ar jis teisėtas, nenurodant finansavimo šaltinio, dar turės galimybę pasisakyti ką tik sukurtos Vyriausybės atstovai.