Pernykštės žolės gaisrai gali supleškinti

Atėjęs pavasaris bei atbundanti gamta ugniagesiams gelbėtojams yra bene vienas darbingiausių laikotarpių per visus metus. Dėl prasidėjusio pernykštės žolės deginimo vajaus ugniagesiai kone kiekvieną dieną vyksta į iškvietimus gesinti liepsnų pievose.

Tokių gaisrų gesinimas atima ne tik labai daug ugniagesių pajėgų, bet ir padaro labai didelių nuostolių gamtai bei turtui: sudega augalai, jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, perintys paukščiai. Be to, labai smarkiai užteršiama aplinka – išsiskiria toksiškos dujos ir įvairios sveikatai kenksmingos dalelės, kurių sudėtyje yra suodžių, dervos, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų. Gaisrai atviruose plotuose neretai gali persimesti į sodybas, miškus, dažnai iškyla grėsmė žūti ne tik žvėrims, bet ir žmonėms, jų nekilnojamajam turtui.

Sudegė ūkinis pastatas

Todėl žolės deginimas laikomas piktybiniu nusikaltimu, už tai gresia bauda. Neretai gali tekti ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą. Ūkininkai, degindami žolę, rizikuoja netekti Europos Sąjungos išmokų.

Tokių gaisrų gesinimas atima ne tik labai daug ugniagesių pajėgų, bet ir padaro labai didelių nuostolių gamtai bei turtui: sudega augalai, jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, perintys paukščiai.

„Šalyje prasidėję žolės deginimo atvejai neaplenkė ir mūsų rajono. Sausio 16-ąją registruotas pirmasis žolės deginimo atvejis (jis buvo miesto teritorijoje). Deginant žolę nukenčia ne tik gyvoji gamta, bet ir žmonių turtas. Vienas toks atvejis šiais metais buvo ir mūsų rajone: Paliediškių kaime (Krakių sen.) degė ūkinis pastatas, sujungtas su garažu bei tvartu. Jis sudegė visiškai. Be to, 15 m atstumu buvo pradėjęs smilkti gyvenamojo namo stogas, tačiau jį ugniagesiai išgelbėjo. Šio gaisro priežastis – neatsargus žmogaus elgesys deginant sukrautas šiukšles. Taigi, noriu dar kartą pabrėžti, kad gyventojai būtų atsakingi ir nedegintų pernykštės žolės“, – pabrėžė Erika Dumčienė, Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnioji inspektorė.

Padega ir vaikai

Pasak pareigūnės, tradiciškai, balandžio mėnesį, kartu su rajono aplinkosaugininkais planuojama vykdyti reidus dėl žolės deginimo.

Kėdainių PGT vyresnioji inspektorė Erika Dumčienė.

„Didžioji dalis gaisrų kyla kaimiškosiose teritorijose, kol kas daugiausiai jų fiksuota Pelėdnagių seniūnijoje. Nustatyti žemės savininkus yra sudėtinga, nes, kuomet deginama žolė, savininkas dažniausiai šalia nestovi. Pranešimai dažniausiai gaunami iš atsitiktinių, pravažiuojančių asmenų“, – sakė E. Dumčienė. Kėdainiuose viena tokių vietų, kur gaisrai kyla dažniausiai, yra J. Basanavičiaus gatvės gale, už Specialiosios mokyklos. „Ten yra dideli žolės plotai, tad gaisrai kyla kiekvienais metais“, – pasakojo E. Dumčienė.

Nors, pasak pašnekovės, didžioji dalis gaisrų kyla dėl to, kad žmonės tyčia degina žolę, tačiau nemažai gaisrų kyla, kuomet išdykauja vaikai – už atžalų padarytą žalą atsako jų tėvai.

Inspektorė kartu pridūrė, kad asmenys, pastebėję gaisrą, neliktų abejingi ir patys gesintų gaisrą: tą galima padaryti ugnį užplakant šakomis, užtrypiant kojomis, užpilant žemėmis, vandeniu. „Jei pamatėte, kad patys jau nesugebėsite užgesinti liepsnų, tuomet nedelsdami skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112“, – sakė vyresnioji inspektorė E. Dumčienė.

Savaitgalį – gaisrų gausa

Praėjęs ypatingai šiltas savaitgalis buvo gausus žolės gaisrų. Sekmadienį, 11.44 val. gautas pranešimas, kad Daumantų kaime, Begonijų g., dega didelis plotas žolės. Išdegė 80 arų sausos žolės.
Tą pačią dieną, 14.28 val. gautas pranešimas, kad Aristavos kaime, Ievų g., dega žolė: nuvykus paaiškėjo, kad 50 arų plote degė ražienos. Už poros valandų gautas pranešimas, kad Dotnuvoje, Žemaitės gatvėje, dėl deginamo laužo yra pavojus užsidegti pastatams. Atvykę ugniagesiai laužą užgesino.

Solidžios baudos

Administracinių nusižengimų kodekse, pagal 286 straipsnį dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

Be to, vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, gali užtraukti baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.

Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Pažeidėjams gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri gali siekti ne vieną šimtą eurų: ji apskaičiuojama pagal Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką. Tais atvejais, kai žolės gaisras išplinta į miškus ar saugomas teritorijas, skaičiuojant žalą taikomi atitinkami koeficientai, ir ji gali siekti tūkstančius eurų.