Lietuvos moterų pensijos – penktadaliu mažesnės nei vyrų. Kita vertus, net ir vyrų vidutinė valstybinė pensija nesiekia nė pusės rekomenduojamo lygio, o abiem lytims anksčiau pradėti rūpintis patogesne senatve kliudo klaidingos nuostatos ir kiti iššūkiai.

Niekam nėra paslaptis, kad moterys vidutiniškai gyvena ilgiau už vyrus, tačiau Lietuvoje skirtumas tarp moterų ir vyrų gyvenimo trukmės itin didelis, pranešime spaudai pasakoja Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymo“ vadovė.

„Eurostato duomenimis, Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra 10 metų trumpesnė už moterų – tai didžiausias skirtumas tarp Europos Sąjungos šalių. Galbūt dėl šios priežasties iš klientų vyrų pastebime, kad jie dažniau linkę manyti, jog jiems nebūtina rūpintis pensija papildomai. Tačiau toks įsitikinimas gali būti klaidingas dėl poros priežasčių“, – teigia L. Načajienė.

Visų pirma, pratęsia ji, vyrų gyvenimo trukmė sparčiai auga ir tikėtina, kad dabartiniai jauni vyrai ateityje gyvens žymiai ilgiau. Dar 2009 m. vyrų vidutinė gyvenimo trukmė siekė 67,1 metų, o 2020 m. – jau 70 metų, rodo Statistikos departamento duomenys.

„Be to, reikia turėti omenyje, kad ši statistika atspindi tik bendrą gyvenimo trukmę, kurią skaičiuojant įtraukiami ir anksti dėl nelaimingų atsitikimų gyvenimą palikę asmenys. Tačiau jeigu pasiekėte pensinį amžių, tikėtina, jog gyvensite žymiai ilgiau. Pavyzdžiui, jau dabar Lietuvos vyrai, sulaukę 65-erių, vidutiniškai gyvena iki 79 metų. Todėl, norint užsitikrinti finansinį saugumą, svarbu, kad vyrai į savo ateitį nežiūrėtų pro pirštus ir senatvei pradėtų ruoštis kuo anksčiau“, – sako L. Načajienė.

Moterų pensija – mažesnė, gyvenimo trukmė – ilgesnė

Kalbėdama apie šalies moteris, L. Načajienė akcentuoja, kad nors moterys rečiau susiduria su įsitikinimais, susijusiais su pensijoje praleidžiamu amžiumi, joms kyla kitokių iššūkių. Vidutiniškai žemesnės moterų pajamos dažnai lemia ir mažesnes pensijas.

„Karjeros pertraukos dėl vaikų priežiūros, lyčių pasiskirstymas į skirtingas profesijas bei ekonomikos sektorius ir kiti veiksniai lemia, kad Lietuvos moterys vidutiniškai uždirba 12,1 proc. mažiau nei vyrai, rodo 2020 m. Statistikos departamento duomenys. Dėl šios priežasties moterys gauna ir mažesnes pensijas. Pasak „Sodros“ statistikos, vidutinė moterų senatvės pensija siekia 390 eurų – tai 70 eurų mažiau už vidutinę vyrų pensiją, kuri sudaro 460 eurų“, – teigia L. Načajienė.

Be to, pensinio amžiaus sulaukusių moterų skurdo rizika siekia beveik 40 proc. ir yra daugiau nei dvigubai didesnė už pensininkų vyrų, rodo 2019 m. pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys. Didesnius moterų finansinius sunkumus pensijoje taip pat sąlygoja tai, kad jos 7,5 kartų dažniau nei vyrai tampa našlėmis, rodo Statistikos departamento duomenys: „Galiausiai, palyginus su vyrais, 65 metų amžiaus sulaukusios moterys pensijoje praleidžia vidutiniškai penkeriais metais ilgiau. Tai reiškia, kad su beveik penktadaliu mažesne pensija, tikėtina, vienišos moterys gyvena ilgesnį laiką. Jeigu nesiimama papildomų priemonių, tai gali sukelti iššūkių siekiant patogiai ir kokybiškai praleisti likusius metus.“

Pensija turėtų susirūpinti ir vyrai, ir moterys

Valstybinė „Sodros“ pensija jau šiandien potencialiai nėra pajėgi užtikrinti patogios vyrų ir moterų senatvės. Atsižvelgiant į demografinę šalies situaciją ir kasmet vis ilgėjančią gyvenimo trukmę, ateityje iš anksto pasiryžti papildomam investavimui pensijai gali būti dar svarbiau, nei yra dabar.

L. Načajienės teigimu, jeigu situacija ateityje išliks tokia pati kaip dabar, valstybinė pensija sudarys vos apie trečdalį dabar asmens gaunamų pajamų dydžio. Tai – perpus mažiau nei rekomenduojama gauti, norint pensijoje jaustis užtikrintai.

„Visuotinai priimta rekomendacija, kad pakankamai patogią senatvę užtikrina bent 70–80 proc. iki tol buvusių pajamų siekianti pensija. Investavimas antroje pakopoje pensiją potencialiai gali užauginti iki 40–50 proc. buvusių pajamų, o likusią dalį, tikėtina, padės sukaupti investavimas trečioje pakopoje. Žinoma, investuojant pensijų fonduose būtina atsižvelgti į investavimo riziką, nes investicijų vertė gali tiek augti, tiek kristi“, – tvirtina L. Načajienė.

Panašios naujienos