Penktadaliui Lietuvos gyventojų šildymo sąskaitos gali tapti rimtu išbandymu

Šildymo sezonas Lietuvoje prasidėjo, o kartu su juo – ir nerimas dėl sąskaitų. Nors Vilniuje šiluma šį spalį atpigs 7 proc., bendrai didžiuosiuose miestuose ji bus apie 2 proc. brangesnė nei pernai, o nuo kitų metų kainas dar gali kilstelėti didesnis PVM.

Naujausia „Citadele“ banko apklausa rodo, kad su sąskaitomis be didesnių sunkumų susidoros mažiau nei pusė gyventojų, o penktadaliui jos gali tapti rimtu finansiniu iššūkiu.

Daugiau nei trečdaliui teks atsisakyti komforto

„Citadele“ banko apklausos duomenimis, 36 proc. gyventojų, norėdami padengti sąskaitas už šildymą, teks mažinti komforto išlaidas – rečiau keliauti, lankytis renginiuose ar pirkti didesnius pirkinius. 18 proc. respondentų nurodo, kad norėdami padengti sąskaitas turės riboti net būtinąsias kasdienes išlaidas, tokias kaip maistas ar vaistai, o 4 proc. gyventojų greičiausiai visai negalės jų apmokėti.

„Šildymo sezonas visuomet išryškina žmonių finansinį atsparumą. Šaltuoju metų laiku nemažai namų ūkių jaučia didelę įtampą – daliai tenka rinktis tarp šildymo ir būtinųjų poreikių.

Tokia situacija aiškiai atskleidžia, jog gyventojų finansinis rezervas nėra pakankamas atlaikyti papildomus kaštus“, – sako „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovė Rasa Narė.

Pasak jos, panašius finansinius iššūkius patiria ir kaimyninių šalių gyventojai. Daugiausia tiek latviai, tiek estai nurodo, kad sąskaitoms padengti teks mažinti komforto išlaidas, tačiau nemaža dalis taip pat ribos ir kasdienes būtinąsias išlaidas. Latvijoje be sunkumų šildymo sąskaitas tikisi padengti 30 proc., Estijoje – 31 proc. gyventojų.

Pažeidžiamiausi – moterys ir vidutinio amžiaus gyventojai

Tyrimo duomenys atskleidžia, kad finansinis spaudimas šildymo sezono metu nevienodai pasireiškia skirtingoms gyventojų grupėms – ypač moterims ir vidutinio amžiaus žmonėms. Lietuvoje apmokėti šildymo sąskaitas be didesnių sunkumų galės beveik pusė (46 proc.) vyrų. Tuo metu tarp moterų tokią galimybę tikisi turėti tik 34 proc., o  net 40 proc. moterų nurodė, kad teks riboti komforto išlaidas.

„Moterų pažeidžiamumas finansiniu požiūriu yra akivaizdus visose Baltijos šalyse. Dažniausiai tai yra susiję su mažesnėmis pajamomis, didesne atsakomybe už šeimos išlaidas ir menkesniu finansiniu rezervu. Šildymo sezono metu šie skirtumai tampa itin aiškūs: moterims dažniau tenka rinktis tarp būtinybių ir komforto, o vyrams tokia dilema pasireiškia rečiau“, – sako R. Narė.

Skirtingose amžiaus grupėse situacija taip pat nevienoda. Didžiausią riziką patiria 30–39 metų gyventojai – tik 39 proc. jų galės sklandžiai padengti šildymo sąskaitas, o penktadaliui teks mažinti būtiniausias išlaidas. Tarp 40–49 metų respondentų 44 proc. galės apmokėti šildymo sąskaitas, o 16 proc. jų turi riboti kasdienes išlaidas.

Vyresni nei 60 metų žmonės dažniau riboja komfortą – 40 proc. jų atsisako papildomų poreikių, tačiau tik 2 proc. teigia, kad iš viso negalės sumokėti už šildymą.

Sunkiausia – gyvenantiems mažesniuose miestuose

Finansiniai skirtumai tarp Lietuvos regionų taip pat ryškūs – sostinėje gyventojų padėtis geriausia, o mažuosiuose miestuose dažniau tenka susidurti su finansiniais sunkumais.

Vilniuje 44 proc. gyventojų tikisi apmokėti šildymo sąskaitas be sunkumų. Tuo metu beveik ketvirtadaliui (24 proc.) mažesnių miestų gyventojų teks riboti būtinąsias kasdienes išlaidas, kad galėtų padengti šildymo sąskaitas. Didmiesčiuose ir kaimo vietovėse padėtis panaši – apie 39 proc. gyventojų sąskaitas apmokės be problemų, tačiau nemaža dalis turės atsisakyti komforto.

„Didmiesčiuose gyventojai dažniau turi didesnes pajamas, todėl jų galimybės susitvarkyti su šildymo sąskaitomis yra lankstesnės. Tuo metu mažesniuose miestuose žmonės susiduria su mažesnėmis pajamomis ir didesne priklausomybe nuo kasdienio biudžeto, todėl net ir nedideli išaugę kaštai tampa rimtu išbandymu“, – sako R. Narė.

„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2025 metų rugsėjo mėn. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.

Pranešimas žiniasklaidai