Jungtinių Tautų organizacijos duomenimis, net trečdalis pasaulyje pagaminamo maisto yra išmetama arba iššvaistoma, o tai daro neigiamą poveikį ekonomikai, aplinkai ir socialinei gerovei. Maisto atliekų puvimo proceso metu išskiriamos dujos sudaro nuo 6 iki 8 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – tai prilygsta beveik 90 proc. emisijų, kurias sugeneruoja viso pasaulio transporto sektorius.
Nors dalis maisto išmetama gamybos ir transportavimo metu, dar iki pasiekiant vartotojus, išsivysčiusiose šalyse būtent namų ūkiai atsakingi už maždaug pusę išmetamo maisto: pavyzdžiui, Europoje iššvaistoma 53 proc., o Kanadoje – 47 proc. vartojimui skirto maisto. Daugelis net nesusimąsto, kad netinkamai planuodamas apsipirkimus, per daug gamindamas vakarienei ar tiesiog nežinodamas, kaip tinkamai laikyti įsigytus vaisius ar mėsos gaminius, prisideda prie didžiulės problemos, kuri vien Europos Sąjungoje kasmet atsieina apie 143 mlrd. eurų. Didžiausia pasaulyje maisto ir gėrimų bendrove „Nestlé“ kaip vieną iš prioritetų išsikėlė maisto švaistymo mažinimą ir nuolat dirba su partneriais ir bendruomenėmis, kad sumažintų švaistomo maisto apimtis ir skatintų tvaresnį vartojimą. Bendrovė dalijasi penkiais patarimais, kaip namų ūkiai gali sumažinti išmetamo maisto kiekį ir jo daromą žalą aplinkai.
Planuokite apsipirkimus. Skamba labai paprastai, tačiau tam, kad pirkinių planavimas būtų veiksmingas, jis turi tapti įpročiu. Auksinė taisyklė šiuo atveju labai paprasta: nepirkite daugiau, negu reikia. Nors karantino metu įpratome vienu metu įsigyti daugiau maisto atsargų, produktų krepšelį reikėtų formuoti iš tokių produktų, kurie turi ilgesnį galiojimą laiką ir yra nuolat naudojami Jūsų namuose. Nepirkite to, ko neplanuojate valgyti. Dar geriau, jeigu įvertinę, kurių produktų jau yra namuose, susidarysite savaitės valgiaraštį ir trūkstamų produktų sąrašą. Ypač gerai apgalvokite, kiek suvalgysite vaisių ir daržovių – tai dažniausiai į šiukšlių dėžę keliaujantys maisto produktai.
Susipažinkite su savo šaldytuvu. Šventiniu laikotarpiu daugelio šaldytuvuose galima aptikti ne vieną indelį saugiai supakuotų, pamirštų ir valgyti jau netinkamų maisto likučių. Kad maisto likučiai nuo šventinio stalo tikrai būtų suvalgyti, susitvarkykite šaldytuvą. Tvarkingose šaldytuvo lentynose kur kas lengviau matyti, kokių produktų yra, o ko trūksta. Dar vienas geras įprotis – šviežesnius produktus laikyti giliau, kad pirmiausia pamatytumėte ir suvartotumėte anksčiau pirktus ir trumpiau galiojančius produktus. Maisto produktai galioja ilgiau, kai yra laikomi tinkamoje temperatūroje.
Pavyzdžiui, jeigu žinote, kuriuos maisto gaminius būtina laikyti šaldytuve, taip pat išsiaiškinkite, kurioje šaldytuvo lentynoje juos geriausia saugoti, nes temperatūra kiekviename lygmenyje yra skirtinga. Prisiminkite, kad šaldyti galima beveik viską, todėl gausiai užderėjusių sezoninių vaisių, uogų ir daržovių perteklių, duoną, kurios nepavyksta suvalgyti, ar kitus rečiau naudojamus ir lėčiau suvartojamus produktus užšaldykite. Šaldiklis taps Jūsų draugu!
Išmokite vertinti maisto galiojimo laiką nurodančią informaciją. Dažnai maisto gaminius išmetame tik todėl, kad pasibaigė šalia užrašo „Geriausias iki“ arba „Tinka vartoti iki“ nurodytas terminas. Skaičiuojama, kad aklai vadovaudamiesi šia taisykle ir patys neįsitikindami, kad produktas išties nebetinkamas, vartotojai išmeta net penktadalį viso iššvaistomo maisto, nors jis tebėra tinkamas ir saugus naudoti. Ilgo galiojimo maisto produktai, jei jie buvo laikomi nepažeistoje pakuotėje, gali būti tinkami vartoti ir pasibaigus nurodytam terminui, jei jų kvapas, skonis ir išvaizda yra nepakitę. Pasitikėkite savo skonio receptoriais! Atidarę pakuotę įvertinkite kvapą, apžiūrėkite ar nėra pelėsio ir kitų produkto gedimą rodančių ženklų, paragaukite mažą kąsnelį – taip įsitikinsite, kad produkto skonis nepakitęs.
Stebėkite suvalgomo maisto kiekį. Atidžiau stebėdami, kiek maisto įsidedate į lėkštę, ne tik kontroliuosite kalorijų kiekį, bet ir kur kas rečiau išmesite lėkštėje likusią per didelės porcijos dalį. Geriau įsidėti mažiau ir pakartoti. Šis principas gali būti taikomas ne tik namuose, bet ir savitarnos restoranuose, „viskas įskaičiuota“ tipo kavinėse. Pirmam ragavimui įsidėkite nedidelę porciją, raskite Jums patinkantį patiekalą ir įsidėkite daugiau. Norint išsiugdyti šį įprotį, savaitę užsirašinėkite, kiek maisto produktų išmetate, pravartu pasižymėti ir dėl kokios priežasties maisto produktai keliauja į šiukšliadėžę – sugedo ar baigėsi galiojimo terminas. Sąrašas leis pamatyti, ko perkate ir gaminate per daug ir geriau planuoti ateities pirkinius.
Dalinkitės maistu. Jei turite sukaupę per daug maisto atsargų ir matote, kad jų nespėsite suvartoti, pasidalinkite jomis su kaimynais, artimaisiais, kolegomis ar paaukokite „Maisto bankui“. Darbo biuro šaldytuve skirkite lentyną kokybiško maisto, likusio po švenčių, dalyboms arba kartą per savaitę organizuokite suneštinius pietus – jiems gaminti naudokite produktus, kuriems gresia išmetimas. Skaičiuojama, kad pasaulyje į šiukšlyną kasmet keliauja tiek maisto, kiek jo galima užauginti tokiame plote, kokį užima visa Kinija. Tik nuo jūsų priklauso, kiek maisto bus išmetama.
