Sekmadienis, 10 lapkričio, 2024
2.3 C
Kėdainiai
PradžiaIš arčiauPelėdų kaime apsilankius

Pelėdų kaime apsilankius

-

„Kai startavome su savo teminiu kaimu buvo įvairių minčių, kaip mums seksis. Juk toks projektas mūsų rajone buvo pirmasis. Šiandien atsigręžusios atgal tik nusišypsome dėl tų dvejonių – pasielgėme teisingai. Kaimas vis labiau populiarėja ne tik rajone, bet ir toli už Kėdainių krašto ribų“, – pasitikdama trečiąjį teminio Pelėdų kaimo gimtadienį  sakė Pelėdnagių  bendruomenės centro pirmininkė Virginija Vilkelienė. 

V. Vilkelienė (kairėje) ir Z. Kazokevičienė rūpinasi, kad bendruomenės namai būtų jaukūs ir šilti visiems – tiek svečiams, tiek saviems gyventojams.
V. Vilkelienė (kairėje) ir Z. Kazokevičienė rūpinasi, kad bendruomenės namai būtų jaukūs ir šilti visiems – tiek svečiams, tiek saviems gyventojams.

Aktyvios pelėdnagiškės puikiai pamena, kad teminio kaimo įkūrimui prireikė maždaug pusmečio. Mat teko aplankyti ne vieną panašų kaimą, kad pamatytų, kas ten vyksta ir kuo jie patrauklūs. „Mintis apie teminį kaimą pradėjo kirbėti, kai su Vietos veiklos grupės atstovais apsilankėme kituose rajonuose sėkmingai gyvuojančiuose teminiuose kaimuose. Pagalvojau, kad turime dėkingą kaimo pavadinimą, kurį reikėtų išnaudoti“, – sakė bendruomenės pirmininkė V. Vilkelienė.
Pelėdnagiškiai svarstė, nuo ko kilo jų kaimo pavadinimas. „Tikrai nenorėjome galvoti, kad nuo žodžio „pelėdnagis“, kuris reiškia atgrubnagis. Labiau esame linkę tikėti legenda, kurią iš senųjų gyventojų surankiojusi po trupinėlį sudėliojo Irena Ginelevičienė“, – sakė šio kaimo gyventoja Zita Kazokevičienė.
Intriguojanti vardo legenda

Šią „vyresnę“ kaip 40 metų pelėdą į kaimo gryčią atnešė pelėdnagiškė Valerija Lapienienė.
Šią „vyresnę“ kaip 40 metų pelėdą į kaimo gryčią atnešė pelėdnagiškė Valerija Lapienienė.

Legenda byloja, kad prieš kelis šimtmečius toje vietoje, kur dabar stovi Pelėdnagių kaimas, stūksojo gūdūs miškai. Juose gyveno gausybė pelėdų, nuolat gaudžiusių peles.
Kartą per pilnatį naktį viena pelytė išlindusi iš urvelio norėjo pabėgioti po mišką, bet ją pamatė alkana pelėda ir puolė drąsuolę. Pelytė buvo labai gudri ir vikri, tad spėjo pasislėpti už didelio ąžuolo. Pelėda puldama pelę atsitrenkė į medį ir suleido į jį savo nagus. Iš ten jų ištraukti nebepajėgė.
Šalia to miško vienkiemiuose gyveno žmonės. Vienas vyriškis nutarė namą sau susiręsti gražioje miško aikštelėje. Netruko prisikirsti rąstų. Viename jų rado pelėdos nagus. Tą rąstą vyras irgi įdėjo į trobos sienas. Laikui bėgant šalia buvo pastatyta dar ne viena troba. Taip atsirado nemažas kaimas. Kaimo įkūrėjas, pažvelgęs į savo trobą, pasakė, kad jo namas labai įdomus, mat sienoje turi rąstą su pelėdos nagais, tad gal ir vertėtų vadintis – Pelėdnagiais. Tokia mintis patiko visiems kaimynams. Taip ir atsirado Pelėdnagiai – darbščių bei sumanių žmonių bendruomenė.
Laukia pramogos ir mokymai

Ne vienam smalsu paliesti vilną ir pabandyti iš jos sudėlioti savo svajonių pelėdą.
Ne vienam smalsu paliesti vilną ir pabandyti iš jos sudėlioti savo svajonių pelėdą.

Teminį Pelėdų kaimą bene labiausiai pamėgo vaikai. Nes čia netrūksta nei įdomių pramogų, nei mokomųjų užsiėmimų. Dauguma pramogų Pelėdnagiuose yra susiję su pelėdomis. „Svečiams siūlome jėgas išbandyti slidinėjimą visais metų laikais. Šaudymą iš lankų į pelėdų skulptūras. Kantriausieji bei darbščiausieji gali pasimokyti seniau labai populiaraus, o dabar primiršto rišimo meno (prieš keletą dešimtmečių dažname name ant sienos buvo galima išvysti rištą pelėdą).
Tokias mokome rišti ir savo svečius. Taip pat iš vilnos dėliojame įvairiaspalvius pelėdų paveikslus. Be to, visus vaišiname gilių kava, mėtų arbata, morkų ar obuolių pyragais, kalbamės, bendraujame“, – mintimis dalijosi V. Vilkelienė.

Aktyvios pelėdnagiškės ne tik noriai sutinka svečius, bet ir pačios mėgsta keliauti.
Aktyvios pelėdnagiškės ne tik noriai sutinka svečius, bet ir pačios mėgsta keliauti.

Atvykstantieji į Pelėdnagius kviečiami aplankyti ir netoliese esantį Lietuvos vardo tūkstantmečio ąžuolyną.
Patirtį perduoda jaunimui
Pirmąjį teminį kaimą Kėdainių rajone įkūrė maždaug dešimt aktyvių pelėdnagiškių. Dabar pramogaudamos su svečiais triūsia septynios moterys: Virginija Vilkelienė, Zita Kazokevičienė, Alvina Vyšniauskienė, Irena Ginelevičienė, Jadvyga Janeliūnienė, Genė Grinienė ir Vida Veliulienė. Moterys džiaugiasi, kad po projekto prie jų prisijungė du kaimo gyvenimui neabejingi jaunuoliai Darijus Taraškevičius ir Vygantas Baldyška. Šis dvejetas labai entuziastingai rengia ekskursijas po kaimą ir padeda rengti pramogines varžybas į Pelėdnagius atvykstantiems svečiams.

Pelėdnagiškiai brangina visas dovanotas pelėdas ir suvenyrus su šiais paukščiais.
Pelėdnagiškiai brangina visas dovanotas pelėdas ir suvenyrus su šiais paukščiais.

Bene labiausiai teminio kaimo sumanytojai ir puoselėtojai džiaugiasi, kad trečiąjį gimtadienį pasitinka sukūrę darbo vietą. Zita Kazokevičienė jau kuris laikas dirba administratore. „Mes labai džiaugiamės visais atvykstančiais svečiais, tačiau nepamirštame ir savo krašto žmonių. Kaimo bendruomenei organizuojame įvairias šventes, vasarą su vaikais renkamės į tradicines stovyklas. Džiaugiamės gyvenimu ir tuo džiaugsmu dalijamės su kitais“, – šypsojosi Z. Kazokevičienė.
Pelėda – sėkmę nešantis paukštis
Pelėdnagių moterys visiems atvykusiems yra paruošusios suvenyrų ir dovanų – įvairių smulkmenų ir pelėdų. „Juk ištikima deivės Atėnės palydovė pelėda – ne tik išminties, bet ir sėkmingo biznio, apdairumo simbolis, kadangi jos galva sukinėjasi beveik tris šimtus šešiasdešimt laipsnių kampu ir ji gali visiškai aprėpti visą reginį. Jei susapnuoji pelėdą, vadinasi, gali tekti pasimokyti. Senoliai manydavo, kad to, kuris pamatys naktį skrendančią pelėdą, laukia gera žinia“, – sakė Z. Kazokevičienė.

srtf-kulturos-versmes

reklama

Taip pat skaitykite