Atėjęs pavasaris bei atbundanti gamta ugniagesiams gelbėtojams yra bene vienas darbingiausių laikotarpių per visus metus. Dėl prasidėjusio pernykštės žolės deginimo vajaus ugniagesiai kone kiekvieną dieną vyksta į iškvietimus gesinti liepsnų pievose.
Tokių gaisrų gesinimas atima ne tik labai daug ugniagesių pajėgų, bet ir padaro labai didelių nuostolių gamtai bei turtui: sudega augalai, jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, perintys paukščiai.
Be to, labai smarkiai užteršiama aplinka – išsiskiria toksiškos dujos ir įvairios sveikatai kenksmingos dalelės, kurių sudėtyje yra suodžių, dervos, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų.
Vakar ankstyvą rytą, apie 5 valandą 25 minutės Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai gavo pranešimą, kad Kėdainių rajono Pelėdnagių seniūnijoje, Užkapių kaime dega žolė.
Ugniagesiams atvykus į įvykio vietą paaiškėjo, jog Lankesos gatvėje, greta upelio išdegė apie 9 ha plotas. O gaisrą gesinti padėjo du vietos gyventojai.
Solidžios baudos
Administracinių nusižengimų kodekse, pagal 286 straipsnį dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Be to, vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, gali užtraukti baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
Pažeidėjams gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri gali siekti ne vieną šimtą eurų: ji apskaičiuojama pagal Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką. Tais atvejais, kai žolės gaisras išplinta į miškus ar saugomas teritorijas, skaičiuojant žalą taikomi atitinkami koeficientai, ir ji gali siekti tūkstančius eurų.
