Pažintis su indėnų istorija ir kultūra

Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje vyko JAV ambasados Lietuvoje organizuojamos amerikiečių fotografijos pionieriaus ir etnologo Edwardo Sheriffo Curtiso fotografijų parodos „Šešėlių gaudytojas“ atidarymas. Jame dalyvavo ir parodą pristatė JAV ambasados viešųjų ryšių skyriaus vadovė Sara Stealy bei parodos kuratorius, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Darius Vaičekauskas. Keliaujanti paroda pasakoja apie Šiaurės Amerikos indėnų gyvenimą ir kultūrą. Ją Kėdainiuose bus galima aplankyti iki birželio 12 d.

Parodą pasiūlė JAV ambasada

Paroda ypač turėtų būti įdomi tiems, kurie iš vaikystės prisimena Vinetu, Harką bei kitus literatūros herojus, nes parodoje eksponuojamos fotografijos vaizduoja egzotišką ir mistišką indėnų pasaulį, pažįstamą iš to meto kultinių knygų apie indėnus.

Negali nesižavėti iš didžiulių portretų žvelgiančiais seniausių Amerikos genčių atstovais, pasipuošusiais savo tradiciniais apdarais, plunksnomis, tik jiems būdingomis šukuosenomis bei išraiškingais veidais.

„Esame laimingi, kad JAV ambasada pasiūlė mums šitą parodą, džiaugiamės, kad kėdainiečiai galės ją pamatyti,“ – teigė J. Monkutės-Marks muziejaus-galerijos direktorė Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė.

Prieš parodą duodama interviu JAV ambasados viešųjų ryšių skyriaus vadovė Sara Stealy, paklausta, kuo savita ir reikšminga Amerikos istorijai Edwardo Sheriffo Curtiso kūryba ir kodėl būtent ši paroda atkeliavo į Kėdainius, teigė: „Todėl, kad mes švenčiame įvairovę. Indėnai taip pat atspindi tą įvairovę. Jie yra Amerikos dalis ir jie įkvepia. Mes stengiamės važiuoti į mažesnius miestus, mes niekada nebuvome Kėdainiuose. Kaip žinote, šis muziejus turi stiprius ryšius su JAV per Janiną Monkutę-Marks. Mes tiesiog turėjome čia atvykti“.

Suskubo įamžinti indėnų kultūrą

– Kiek svarbu Amerikos ambasadai palaikyti ryšį su Janinos Monkutės-Marks, lietuvių išeivės menininkės, gyvenusios ir kūrusios Čikagoje, JAV, įkurtu muziejumi?

– Šiemet minime Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių 100-metį. Mes, žinoma, galime kalbėti apie saugumą, gynybą, ekonomiką ir verslą, tačiau viso to esmė, šerdis yra kultūra, santykiai tarp žmonių, žmogus – žmogui. Šitas muziejus buvo įkurtas lietuvių amerikietės, lietuvės, moters, kuri gyveno JAV ir kuri atvežė gabalėlį Amerikos čia. Mes tikimės, kad ateityje turėsime daugiau tokių projektų ir juos galėsime įgyvendinti.

Fotomenininko kūrybinį palikimą sudaro keliasdešimt tūkstančių darbų, saugomų valstybės ir privačiuose fonduose bei muziejuose.

– Ne kartą Amerikos ambasados surengtos parodos papuošdavo šio muziejaus-galerijos sales, kaip seniai jus sieja draugystė bei glaudus ryšys su minėtu muziejumi?

– Prieš 20 metų JAV ambasadorius Lietuvoje Džonas Teftas dalyvavo šio muziejaus atidaryme ir, kaip mes žinome, čia vyko amerikiečių poezijos vakarai, buvo rodomas amerikietiškas kinas. Taip pat buvo dirbtuvės, kurių metu galima buvo pasisiūti dygsniuotą antklodę. JAV ambasada stengiasi būti ne tik ambasada Vilniuje, bet ir ambasada Lietuvoje. Mums visada smagu susitikti su žmonėmis, nes tai įkvepia ir yra nuostabu.

– Kur dar keliaus ši paroda?

– Ji jau apkeliavo 23 Lietuvos miestus. Dar laukia trys vietos – Pagėgiai, Marijampolė ir Vilnius.

– Kodėl būtent su šio fotografo kūryba turėtume susipažinti ir ją išvysti?

– Šią parodą sukūrė XX a. fotografas Edwardas Sheriffas Curtis. Jis galvojo, kad indėnų kultūra eina į pabaigą, kad tuoj mes jos nebeturėsime, ir suskubo ją įamžinti. Tačiau žinome, kad taip neatsitiko – ši kultūra vis dar yra Amerikos dalis, įvairovės dalis, kuri praturtina JAV. Tai šviečia mūsų visuomenę ir, žinoma, įkvepia.

Žvelgiant į amerikiečio darbus, galime pažinti indėnų istoriją. Istoriją tautos, gyvenusios tūkstančius metų Pietų ir Šiaurės Amerikos žemynuose, kuri yra svarbi Amerikos visuomenės dalis, jos atspindys. Pirmųjų tautų bendruomenės iki šiol išsaugojo turtingą gyvenimo kultūrą, kuri yra nacionalinės istorijos dalis. Džiaugiamės, galėdami pristatyti šią parodą. Tautų įvairovė mus daro stipresnius kaip tautą, negaliu teigti, kad taip buvo visados.

Negali nesižavėti iš didžiulių portretų žvelgiančiais seniausių Amerikos genčių atstovais, pasipuošusiais savo tradiciniais apdarais.

Mes visą laiką dirbame, kad įveiktume rasinę diskriminaciją. JAV yra šalis prieš istorijos iškraipymą, bet už teisingumą ir už žmogišką orumą visiems. Mūsų susitikimas šiandien dar labiau pabrėžia mūsų demokratiją ir kertines Aljanso vertybes. Tikiuosi, kad, žiūrėdami į šias fotografijas, apie tai pamąstysime. Drauge su mumis sieksime pažinti ir gyvą JAV realybę – Amerikos čiabuvių tautų kultūrą ir palikimą, fiksuotą ir dokumentuotą indėnų gyvenimą.

Čiabuviai pavadino Šešėlių gaudytoju

Parodos kuratorius Darius Vaičekauskas sakė, kad jam malonu būti šiame muziejuje, apie kurį žinojo seniai, bet jame vis netekdavo lankytis: „Ši proga neišskirtinė – kur kitur Kėdainuose atidaryti tokią parodą, jei ne šiame muziejuje? Šią parodą mes su kolege Egle Deltuvaite parengėme 2018 metais, nuo tada ji keliauja po Lietuvą.

Džiaugiamės, kad ambasada pasiūlė ir suteikė galimybę suorganizuoti Curtiso parodą Lietuvoje. Jis buvo fotografijos pionierius, savamokslis etnografas, kuris ne tik dokumentavo įvairių genčių kitokį gyvenimo būdą.“

Pasakodamas apie E. Sh. Curtisą (1868–1952), D. Vaičekauskas pabrėžė jo ypatingą indėlį į JAV kultūrą. Fotomenininko kūrybinį palikimą sudaro keliasdešimt tūkstančių darbų, saugomų valstybės ir privačiuose fonduose bei muziejuose. Trisdešimt metų E. Sh. Curtisas praleido tarp įvairių genčių indėnų, kuriuos ne tik fotografavo, bet ir įrašinėjo jų dainas. Jis filmavo, rinko folklorą, fiksavo tradicijas bei apeigas, prašydavo apsirengti tikrais apdarais, nors tuo metu jie gyveno jau kitaip. Ši kova su laiku buvo labai svarbi ir dabar galima pamatyti, kaip tie žmonės jau nebegyvena.

Pasak parodos kuratoriaus, jis rodo prigimtinį tautų gyvenimą, kasdienybę, mato veidus, taip leisdamas pažinti tą kultūrą, apie kurią esame skaitę iš knygų: „Nagrinėdamas Curtiso palikimą supranti, kad tas prigimtinis tautos kultūros klodas, įvairovė yra gerokai didesni, negu mes pažinom iš populiariosios literatūros ar populiarių filmų. Jo fotografijos vaizdas buvo išgaunamas ant šviesai jautria emulsija padengtų stiklinių plokštelių, kurios nuotraukoms suteikdavo žavų aukso atspalvį, tapusį išskirtiniu Curtiso fotografijų bruožu. Čiabuviai jį pavadino Šešėlių gaudytoju.

A. Raicevičienės nuotraukos