Pažangiame ūkyje – smalsūs svečiai

„Smagu, kad esame kažkam įdomūs. Kadangi mūsų ūkis daugiau orientuojasi į augalininkystę ir tik neseniai pradėjo auginti mėsinius galvijus, tad logiška, kad skandinavų šalių malūnininkai atvyksta pasižiūrėti, kur ir kaip auginami lietuviški grūdai, kurie gana gerai vertinami“, – sulaukęs svarbių svečių sakė žemės ūkio kooperatyvo „Mūsų ūkis“ direktorius Aušrys Macijauskas. 

A. Macijauskas (dešinėje) su G. Migoniu suskubo aptarti grūdininkų aktualijas.

Saviečiuose įsikūrusio ūkio šeimininkai dirba apie 1000 hektarų žemės, kurioje augina kviečius, rapsus, miežius, žirnius, cukrinius runkelius. „Šie metai mums, kaip ir kitiems Vidurio Lietuvos ūkininkams, buvo nemažas išbandymas. Turėjome labai sudėtingą sezoną. Galėjome pasidžiaugti palankiu derliaus nuėmimo laiku, tačiau iki tol labai kentėjome nuo sausros. Gyvenome nežinioje, nes keturis mėnesius žemė nebuvo permerkta lietaus. Sunkumų patyrė ne tik ūkininkai, dėl sausros kenčia gamta, juk perdžiūvo miškai, šuliniai nuseko. Labai smagu, kad pagaliau sulaukėme lietaus. Tad tikimės, kad gavę drėgmės iš rudens į žemę suberti pasėliai spės pasiruošti žiemai. Mūsų ūkyje derlius užaugo kiek mažesnis negu ankstesniais, ne tokiais ekstremaliais metais – kviečių kūlėme apie septynias tonas, rapsų – apie puspenktos, miežių – septynias, gerai derėjo žirniai: jų prikūlėme daugiau negu keturias tonas iš vieno hektaro. Dalį derliaus parduodame pagal iš anksto sudarytas sutartis, kitą sandėliuojame ir laukiame palankių kainų. Puikiai žinome, kad jos dabar itin menkos, pačios žemiausios per pastaruosius penkerius metus, nes už aukščiausios kokybės kviečius supirkėjai moka kiek daugiau negu 170 eurų. Šiųmetis ruduo mums gana niūrus – nekalbame nei apie rekordus, nei apie pelną. Dažnas kolega tikisi, kad sezoną pabaigs be nuostolių, nes daug investicijų reikalauja ir žemės dirbimas, ir sėja, ir pasėlių priežiūra, ir derliaus sudorojimas“, – sakė A. Macijauskas.

Kooperatyvą „Mūsų ūkis“ aplankė gausi Skandinavijos ir Baltijos šalių malūnininkų delegacija.

Ūkyje 20 angusų
Kooperatyvo vadovas noriai parodė mėsinius galvijus, kuriuos ūkis pradėjo auginti prieš gerus metus: „Tarsi nujausdami, kad vien augalininkyste užsiimti darosi gana rizikinga, ėmėmės mėsinių galvijų auginimo. Pasirinkome angusus. Pusę jų pirkome Lietuvoje, pusę parsivežėme iš Vokietijos. Angusai yra viena geriausių mėsinių galvijų veislių. Jaučiai užauga iki 700 kilogramų svorio. Mėsinė galvijininkystė – daugiau tinginių verslas. Mat gyvuliams laikyti nereikia geros žemės, didelių investicijų ar ypatingų sąlygų. Jeigu yra laisvų dirvonuojančių žemių, tai investuoti į ganyklas beveik nieko nereikia. Mėsinių galvijų auginimas – labai lėtas verslas. Tai galima būtų pavadinti kantriųjų žmonių verslu. Kodėl? Ogi rimtos pajamos iš tokio ūkio būna tik po kokių penkerių metų. Mėsinių galvijų mėsa gana populiari tarp užsieniečių, ypač jei ji ekologiška, tad mes planuojame savo angusus auginti ekologiškai“, – sakė A. Macijauskas.

Lietuviškiems grūdams – geriausi įvertinimai
Kooperatyvą „Mūsų ūkis“ aplankę skandinavų ir Baltijos šalių malūnininkai negailėjo pagyrimų lietuviškiems grūdams. Pasak svečių, lietuviški grūdai auginami labai atsakingai ir yra geros kokybės. Kolegas malūnininkus į Kėdainių kraštą palydėjęs bendrovės „Malsena“ vadovas Gintautas Migonis sakė, kad jau kuris laikas malūnininkai lanko vieni kitus ir dalijasi patirtimi. „Mums malonu priimti svečius savo šalyje ir girdėti atsiliepimus, kad Lietuvos malūnininkams nėra problemų dėl žaliavų, kadangi mūsų ūkininkai užaugina labai kokybiškus grūdus. Miltų poreikis pastaruoju metu mažėja, nes atsakingiau pradėta žiūrėti į duoną, o ir žmonių skaičius mūsų šalyje labai sparčiai mažėja. Norėdami sėkmingai gyvuoti turime ieškoti alternatyvų. Štai dabar vykdome avižų programą – gaminame jų dribsnius ir sėkmingai skinamės kelią į rinką. Konkurencija tarp malūnininkų didelė, tačiau turint gerą vardą gyvuoti nėra labai sudėtinga“, – sakė G. Migonis.