Nors pavasaris dažnai yra siejamas su energijos sugrįžimu ir geresne savijauta, dalį žmonių šis laikotarpis paveikia priešingai – jie ima jausti nuovargį, apatiją, padidėjusią įtampą. Psichologė Ugnė Juodytė sako, kad tokia pavasarinė jausena gali užklupti tiek dėl pokyčių organizme, tiek dėl vidinių lūkesčių.
„Organizmas šiuo metu išgyvena gana intensyvų persireguliavimą, nes keičiasi šviesos kiekis, o kartu ir melatonino bei serotonino išsiskyrimo ritmas.
Miego bei budrumo ciklas taip pat kurį laiką lieka išsiderinęs, o būtent šis pereinamasis laikotarpis dažniausiai ir išderina nuotaiką“, – aiškina ji.
Tiesa, ji pažymi, kad savijautai įtakos gali turėti ir kiti veiksniai – po žiemos dažnai trūksta vitamino D, o prasidėjęs žiedadulkių sezonas gali sukelti fizinį diskomfortą, prastą savijautą ir nuotaikos svyravimus.
Be to, pavasaris daliai žmonių kelia vidinę įtampą dėl lūkesčių sau ir to, ką pavyksta pasiekti.
„Žmogus gali matyti aplink daugiau aktyvumo – žmonės bėgioja, važinėja dviračiais, tad jis ima manyti, kad ir jis turėtų turėti daugiau energijos. O jei vidinė būsena yra kitokia – šis kontrastas pats savaime gali kelti įtampą ir stiprinti liūdesį ar apatiją“, – sako U. Juodytė.
Kada nuovargis, o kada pervargimas?
Psichologė taip pat pabrėžia, kad itin svarbu gebėti atskirti nuovargį nuo pervargimo ar emocinio išsekimo.
„Paprastas nuovargis įprastai turi aiškią priežastį ir praeina pailsėjus – po gero miego ar laisvesnio savaitgalio žmogus bent iš dalies atsistato.
Tuo tarpu pervargimas kaupiasi ilgiau: poilsis nebeatkuria jėgų taip, kaip anksčiau, ryte atsikėlus vis dar yra jaučiamas nuovargis“, – sako ji.
Anot jos, tokiais atvejais gali mažėti koncentracija, dažnėti klaidos, atsirasti dirglumas arba emocinis atbukimas. Taip pat keičiasi santykis su veikla – tai, kas anksčiau rūpėjo, gali pradėti kelti abejingumą.
„Tokiais atvejais svarbu stabtelėti ir objektyviai įvertinti savo būseną, o ne bandyti ją ignoruoti. Jei poilsis nebeatstato jėgų, verta mažinti krūvį ir leisti organizmui atsistatyti palaipsniui, o ne per vieną savaitgalį ar trumpą pertrauką“, – sako psichologė.
Anot U. Juodytės, naudinga pradėti nuo labai mažų pokyčių – trumpų pertraukų dienos eigoje, aiškesnių ribų tarp darbo ir poilsio bei sąmoningo atsitraukimo nuo nuolatinio informacijos srauto.
Poilsiui reikia laiko
Pasak psichologės, viena dažniausių klaidų, kurią daro emocinį išsekimą ar pervargimą patyrę žmonės – tai bandymas atsigauti per trumpą laiką.
„Dažnai žmonės bando atsigriebti per savaitgalį ar atostogas, nors išsekimas kaupėsi mėnesius. Tokiais atvejais poilsis nebesuveikia taip, kaip žmogus tikisi“, – sako ji.
Kita dažna situacija – bandymas staiga pakeisti įpročius.
„Žmonės pradeda jausti nerimą ir, vedami jo, susiplanuoja labai daug pokyčių – pradeda sportuoti, medituoti, skaičiuoti suvalgytus baltymus ir t.t. Visi šie veiksmai naudingi, sukuria kontrolės jausmą, bet išsekusiam organizmui toks staigus pokytis tampa papildomu krūviu“, – aiškina psichologė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad ilsintis svarbu rinktis veiklas, kurios iš tikrųjų padeda atsistatyti, o ne tik užpildo laiką.
„Tai gali būti trumpas pasivaikščiojimas, buvimas gryname ore, tyla ar tiesiog trumpas atsijungimas nuo ekranų“, – sako ji.
Pasak psichologės, svarbu, kad tokios veiklos padėtų atsitraukti ir sumažintų nuolatinį informacijos srautą, o ne jį pakeistų kitu. Todėl ji rekomenduoja pradėti nuo nedidelių, bet nuoseklių pokyčių.
„Galima sąmoningai įsivardinti savo dienos ribas ir bent vieną kartą per dieną jų laikytis, net jei tai tik trumpa pertrauka. Taip pat verta stebėti savo energijos svyravimus ir sunkiausias užduotis planuoti tuo metu, kai jos natūraliai daugiau“, – pataria U. Juodytė.
Anot jos, naudinga į dieną įtraukti trumpus atsijungimo momentus – pavyzdžiui, išeiti į lauką, pabūti tyloje ar tiesiog trumpam sustoti.
Įtampa – dažnas reiškinys
Atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad 28 proc. Lietuvos gyventojų įtampą patiria kasdien, o dar 38 proc. – bent kartą per savaitę.
Kartą per 1–2 savaites įtampą jaučia 17 proc. respondentų, o 11 proc. nurodo su ja susiduriantys rečiau.
„Trumpą laiką patiriamas stresas nėra savaime blogas, jis būtinas normaliai organizmo funmefkcijai palaikyti ir yra neišvengiamas.
Problema slypi lėtiniame strese, nuolatinėje įtampoje, kuomet ši būsena tampa kasdienė ir nepastebima.
Įvairūs atlikti tyrimai rodo, kad nuolatinė įtampa silpnina imuninę sistemą, didina insulto riziką, tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“, – teigia visuomenės sveikatos ekspertė, „Pulsetto“ klinikinių tyrimų vadovė Jūratė Jackytė-Kiršė.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad nors dalis gyventojų renkasi sveikesnius būdus atsipalaiduoti – miegą (40 proc.), bendravimą (31 proc.) ar fizinį aktyvumą (29 proc.) – nemaža dalis vis dar renkasi žalingus sprendimus: 13 proc. nurodė rūkymą, 12 proc. – alkoholį, dar 12 proc. – raminamuosius vaistus.
