Paauglystėje vaikas ypač jautrus neigiamiems veiksniams: tyčiojimuisi, smurtui, vandalizmui, teigia specialistai. Tyčiojimasis žaloja tiek vaiko fizinę, tiek psichinę sveikatą. Vaikai, iš kurių tyčiojasi jų bendraamžiai, patiria stiprią psichikos traumą, dažniau jaučiasi vieniši ir atstumti, mažiau laimingi, jų savivertė žemesnė.

Patyčių sumažėjo

Praėjusiais metais buvo atliktas Kėdainių rajono mokinių gyvensenos tyrimas, kurio metu, šalia kitų klausimų, domėtasi patyčių tema. Patyčios – tai nuolatinis fizinės ar psichologinės jėgos panaudojimas, sąmoningai siekiant sužeisti ar įskaudinti kitą asmenį, kuris negali savęs apginti.

Higienos instituto apibendrinti tyrimo rezultatai parodė, kad praėjusiais metais mokyklinio amžiaus vaikų, iš kurių tyčiojosi per paskutinius du mėnesius, mūsų rajone buvo 26,7 proc. Šis procentas beveik dvigubai sumažėjo, lyginant su 2016 metais atlikto tyrimo rezultatais.

Analizuodama tyrimo rezultatus, Daiva Mickevičienė, biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė, pastebėjo, kad dažniausiai tyčiojosi iš savo bendraklasių ar už save silpnesnių septintų klasių mokiniai – beveik kas penktas septintokas. Patyčias dažnai patiria ir penktų klasių vaikai – jų dalis sudaro 31,3 proc.

„Pagrindinė patyčių priežastis yra ta, kad daugelis vaikų bijo kitų bendraklasių nepripažinimo, atstūmimo, bijo parodyti save ne taip, kaip juos galbūt norėtų matyti kiti, dėl to imasi smurto, norėdami atrodyti „kieti“. Taip pat vaikai, paaugliai tyčiojasi bandydami išlieti susikaupusį pyktį viduje, o kartais – tiesiog iš nuobodulio“, – pasakojo specialistė.

Keliasi į elektroninę erdvę

Atliktas tyrimas taip pat atskleidė elektroninių patyčių mastą. Tokios patyčios gali vykti internete, elektroniniais laiškais, žinutėmis, pokalbių svetainėse, socialiniuose tinkluose. 2020 m. Kėdainių rajono mokyklinio amžiaus vaikų, kurie per paskutines 30 dienų patyrė patyčias per socialinius tinklus, elektroniniu paštu ar telefonu, dalis buvo 7,7 proc. „Analizuojant apklausos duomenis matyti, kad per paskutinius 12 mėnesių mokinių, kurie patyrė patyčias, buvo 14,8 proc. Pastebima, kad dažniausiai elektronines patyčias patiria septintų klasių mokiniai, tai yra kas penktas septintokas“, – sakė D. Mickevičienė.

Elektroninių patyčių formos gali būti įvairios: įžeidinėjimai virtualioje erdvėje, šmeižimas internete, kai apie vaiką ar jų grupę yra skleidžiami gandai, apsimetimas kitu asmeniu ir kenkimas kito reputacijai. Taip pat pasitaiko, kai apgaulės būdu išgaunama asmeninė informacija ir paviešinama kitiems. Tai gali būti asmeninės nuotraukos, vaizdo filmukai, prisijungimo duomenys ir kita svarbi vaikui informacija, kuria jis nenori dalintis su kitais.

Gali vykti ir vaiko persekiojimas, kai grasinama kaip nors pakenkti, tarkime, sumušti, arba teigiama, kad vaikas yra paslapčia stebimas. Taip pat vaikas gali būti filmuojamas jam nepatogiose situacijose, pavyzdžiui, netinkamai atsakinėjantis pamokoje, prastai atliekantis užduotį kūno kultūros pamokoje, taip pat gali būti filmuojami ir viešinami smurtiniai veiksmai prieš vaiką.

Kokie ženklai?

Specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad dažnai vaikai vengia pasakoti apie patyčias artimiesiems ar mokyklos darbuotojams. „Kai vaikas tyli, labai sunku suprasti jo jausmus, patyrimus, skausmą. Nėra specifinių ženklų, rodančių, kad vaikas patiria kitų bendraamžių patyčias ar priekabes. Tačiau patiriančio patyčias vaiko elgesys dažnai pasikeičia ir tėvai gali pastebėti požymius. Kenčiantys nuo patyčių vaikai išgyvena nerimą, tampa nešnekūs, irzlesni ir užsidarę savyje“, – teigė D. Mickevičienė.

Svarbu atkreipti dėmesį, jei vaikas grįžta su sugadintais daiktais, praradęs daiktą ar pinigus, turi mėlynių, įdrėskimų ar panašių žymių, pradėjo eiti kitu keliu iš namų į mokyklą ar nenori į ją eiti, o grįžęs iš mokyklos būna irzlus, nuliūdęs ar neįprastai emocingas.

Jei jūsų vaikas tyčiojasi

Taip pat labai svarbu tėvams nujausti, kada jūsų vaikas tyčiojasi iš kitų vaikų. „2020 metais Kėdainių rajono mokyklinio amžiaus vaikų, kurie patys tyčiojosi iš kitų mokinių per paskutinius du mėnesius, buvo 16,7 proc. Šis procentas taip pat du su puse karto sumažėjo, lyginant su 2016 metais“, – sakė Kėdainių VSB specialistė D. Mickevičienė.

Ji pataria atkreipti dėmesį, jei vaikas yra linkęs su bendraamžiais elgtis agresyviai, kilusius nesutarimus ar konfliktus spręsti jėga, arba netikėtai įsigyja pinigų, namo parsineša nematytų daiktų, kurių pats negalėtų nusipirkti. „Pirmiausia reikėtų pamėginti suprasti, kas skatina vaiką taip elgtis. Galbūt buvo kokių nors svarbių pasikeitimų ar įvykių šeimoje ar mokykloje? Galbūt vaikas turi kažkokių sunkumų mokykloje, su kuriais jis pats nesusitvarko? Galbūt iš jūsų vaiko taip pat kas nors tyčiojasi, o gal vaikas nežino, kad tai yra netinkamas ir kitą žeidžiantis elgesys? Taigi sužinoję, kad jūsų vaikas tyčiojasi iš kitų, pirmiausia pamėginkite ramiai pasikalbėti su juo apie tai, kas vyksta. Paskatinkite jį kalbėti ir papasakoti, kas skatina jį taip elgtis“, – pataria D. Mickevičienė.

Siekiant sumažinti vaiko agresyvumą, gali prireikti ir kitų žmonių pagalbos: kitų šeimos narių, mokyklos psichologo, auklėtojo ar mokytojo.

Apie tyrimą

Mokinių gyvensenos tyrimas buvo atliktas vadovaujantis Higienos instituto parengta gyvensenos tyrimų organizavimo ir vykdymo metodika 2020 metais. Apklausą vykdė Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Iš Kėdainių miesto ir rajono mokinių buvo surinktos 782 anketos.

Kaip padėti patyčias patiriančiam vaikui?

Išklausykite. Leiskite išpasakoti viską, kas jam nutiko. Pasakodamas apie bendraamžių patyčias vaikas gali laikyti save skundiku. Būtinai pasakykite jam, kad jis gerai padarė papasakodamas Jums apie tai. Patikinkite, kad vaikas bet kada gali kreiptis pagalbos į Jus, ir skatinkite jį ir toliau pasakoti, kaip jam sekasi.

Kartu su vaiku ieškokite sprendimo būdų. Pagalba ir pasirinktas reagavimo būdas bus veiksmingas tik tuomet, kai jį aptarsite su savo vaiku ir sprendimą, kaip toliau reaguoti, priimsite kartu. Taigi būtinai aptarkite kartu su vaiku, ką ir kaip toliau daryti. Būtinai padrąsinkite vaiką ir toliau pasakoti Jums apie tai, kas vyksta mokykloje.

Kreipkitės į klasės auklėtoją, mokytojus ar mokyklos administraciją. Nes norint veiksmingai spręsti šią problemą reikia, kad į tai aktyviai įsitrauktų mokytojai, mokyklos administracija, tėvai, kiti mokiniai.

Būkite šalia. Labai svarbu, kad savo vaikui sakytumėte, jog jį mylite ir stengsitės padaryti viską, kas įmanoma, kad jis jaustųsi saugus.

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.