Žiemą žmogaus imunitetas patiria nemažai išbandymų. Temperatūros svyravimai, vėsus, drėgnas oras lauke ir sausas patalpose, mažesnis saulės šviesos kiekis bei fizinio aktyvumo stoka – dirgikliai, silpninantys imuninę organizmo apsaugą.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė pastebi, kad dėl to labiausiai kenčia vaikai, kurių imuninė sistema vis dar vystosi ir mokosi reaguoti į įvairius mikroorganizmus.
Tad kaip siaučiant peršalimo ligoms padėti savo vaikui ir sustiprinti jo imunitetą?
Vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė įvardija, kad nors vaikai jau gimsta turėdami tam tikrą imuninę apsaugą, specifinis, įgytas imunitetas įvairiems užkratams vystosi jiems augant, todėl pasirūpinti mažųjų organizmo apsauga yra ypač svarbu.
„Vaikų imuninė sistema natūraliai turi mažesnę „atmintį“, kadangi dar paprasčiausiai nėra susidūrusi su tam tikrais užkratais ir neturėjo galimybės pagaminti antikūnų.
Kiekviena infekcija ir gauta vakcinacija prisideda prie šios atminties formavimosi, kadangi organizmas, kovodamas su patogenais, išmoksta veiksmingiau juos atpažinti kitą kartą. Dėl šios priežasties, vaikai peršalimo ligomis įprastai serga sunkiau ir dažniau, nes jų kūnas dar tik mokosi kovoti su infekcijomis“, – pasakoja vaistininkė.
Anot jos, nepaisant to, kad vaikai ir suaugusieji turi skirtingus imuniteto palaikymo poreikius, pagrindiniai sveiko gyvenimo būdo elementai, tokie kaip subalansuota mityba, kokybiškas miegas, pakankamas fizinis aktyvumas bei streso valdymas yra būtini visiems.
Vis dėlto, vaikučių imuniteto stiprinimui, ypač tų, kurie nemėgsta tam tikrų maisto produktų, reikėtų skirti atidesnį dėmesį.
Ko reikia augančiam organizmui?
Vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė pasakoja, kad augančiam organizmui reikia gauti visų reikalingų maistinių medžiagų, tad svarbu įvairi, subalansuota mityba, kurioje būtų gausu šviežių daržovių, vaisių, grūdų, baltymų šaltinių ir sveikų riebalų.
Jeigu nepavyksta visko gauti su maistu, tuomet rekomenduojama mitybą papildyti vaikams skirtais, mažesnių dozių maisto papildais.
„Vienas iš vitaminų, kurių dažniausiai trūksta vaikams – vitaminas D, kurio rekomenduojama dozė priklauso nuo vaiko amžiaus.
Vaikams, nevalgantiems mėsos, arba kurių mityboje trūksta vaisių, daržovių, pieno produktų, sveikų grūdų ar baltyminio maisto, pastebimas vitamino B12, omega-3 riebalų rūgščių, kalcio trūkumas.
Kalcio, magnio, geležies labai reikia greitai augantiems vaikams ir paaugliams. Pasitaiko atvejų, kada geležies trūkumas sukelia mažakraujystę, o tai ypač aktualu paauglėms, kurioms dėl menstruacijų gali reikėti daugiau šio mineralo.
Tuo tarpu kalcio trūkumas gali lemti kaulų augimo sulėtėjimą ir padidinti lūžių riziką“, – apie vitaminų trūkumo pasekmes pasakoja „Camelia“ vaistininkė.
Vitaminas D padeda stiprinti kaulus ir dantis, palaiko imuninę sistemą, skatina kalcio ir fosforo pasisavinimą. Tuo tarpu kalcis – tai kaulų ir dantų vystymosi pagrindas, taip pat reikalingas raumenų ir nervų sistemos veiklai.
Vitaminas A svarbus regėjimui, jis taip pat, kaip ir vitaminas C, stiprina imunitetą, skatina augimą, odos, dantenų ir kitų audinių atsinaujinimą.
Vitaminas C taip pat padeda organizmui įsisavinti geležį, kuri ypač reikalinga kraujo gamybai, padeda aprūpinti organizmo ląsteles deguonimi ir skatina energijos gamybą.
Geležies dažnai trūksta paaugliams, ypač bręstančioms merginoms.
Ne mažiau vaiko organizmo augimui reikalingi ir cinkas, magnis, omega-3 riebalų rūgštys. Pastarosios svarbios smegenų ir regėjimo vystymuisi, taip pat imunitetui ir širdies sveikatai.
Saikingas ir teisingas vitaminų vartojimas
Neretai tėvus, ieškančius būdų sustiprinti atžalų sveikatą ir imunitetą, konsultuojanti vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė ragina prieš nusprendžiant vaiko mitybą papildyti vitaminais ir mineralais, nepamiršti pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
„Kai kurie vitaminai ir mineralai, tokie kaip vitaminas D ar omega-3, naudingi vaiko organizmui, kai vartojami reguliariai, tačiau kiti – turėtų būti vartojami ciklais arba pagal poreikį, o per didelės jų dozės gali turėti ir šalutinių poveikių.
Pavyzdžiui, vitaminus A, D, E, K taip pat multivitaminus ir mineralus patartina vartoti su maistu. Tokiu būdu jie ne tik bus geriau įsisavinami, bet ir sumažės skrandžio dirginimo rizika.
Norėčiau atkreipti dėmesį ir į tai, kad vaikams netinka suaugusiems skirti maisto papildai, mažiesiems reikalingi pagal amžiaus grupę pritaikyti vitaminai ir mineralai“, – sako vaistininkė.
J. Aganauskaitė-Žukaitė primena, kad vaikams skirtų maisto papildų galima rasti ne tik tabletėmis ar kapsulėmis, bet ir kramtomomis, skystomis, gaminukų ar lazdelių formomis.
Anot vaistininkės, kadangi vaikai neretai nenori vartoti vitaminų, skundžiasi nemaloniu jų skoniu ar nepatogia forma, įdomesni pasirinkimai vaikams gali atrodyti patraukliau ir netgi patikti.
„Besižvalgantiems lengvesnių būdų praturtinti atžalų mitybą, multivitaminai gali būti geras pasirinkimas, nes vaikas gauna nedideles įvairių maistinių medžiagų dozes vienu metu.
Tačiau, jei žinote, kokių vitamino atžalai trūksta, patarčiau rinktis atskirų maistinių medžiagų maisto papildus, taip užtikrinant, kad vaikas gaus didžiausią galimą naudą“, – pataria vaistininkė.
Pranešimas žiniasklaidai
