Kiekvieną vasarą dėl žaibo iškrovos įvyksta nemažai nelaimingų atsitikimų. Kaip elgtis žaibuojant, pataria Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai.

Kas vyksta, trenkus žaibui

Statistika  rodo, kad  žaibas  tiesiai  į  žmogų  trenkia  palyginti  retai. Dažniausiai  jo  aukomis  tampa stovėjusieji  šalia  medžio  ar  vandens  telkinio.  Žaibas akimirksniu perskrodžia žmogaus kūną, palikdamas įeinamąjį ir išeinamąjį nudegimus.

Žaibas  pažeidžia  smegenis,  todėl  jos  nebeįstengia  kontroliuoti  kvėpavimo,  todėl  žmogus  pradeda  dusti. Dauguma nukentėjusiųjų praranda sąmonę arba ji aptemsta  (atsigavus neatsimenama,  kas įvyko). Atgaivintam žmogui gali būti sunku pajudinti kojas, sunkiausiais atvejais gali išsivystyti nuolatinis kojų paralyžius. Kartais prarandama kalba, sutrinka orientacija, išsivysto šokas.

Pagrindinė  mirties  priežastis  po  žaibo  ir  kitų  elektros  traumų  –  širdies  ir  kvėpavimo  sustojimas.  Jei  nuo žaibo  iškrovos  nukentėjo  žmogus,  būtina  jį  pakelti  nuo  žemės,  nunešti  į  saugesnę  vietą  (jei  perkūnija  dar nesibaigė), maždaug 20–30 cm pakelti kojas, atlaisvinti kvėpavimo takus, apkloti ir kuo skubiau kviesti greitąją medicininę pagalbą. Kol atvyks medikai, reikia patikrinti nukentėjusiojo pulsą ir patikrinti kvėpavimą. Jei nėra širdies veiklos ir kvėpavimo požymių, nedelsiant pradėti išorinį širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą.                                   

Kaip elgtis žaibuojant?

Perkūnijos metu negalima stovėti aukštose vietose: po medžiais, arti vandens. Negalima bėgti.

Žaibui pataikius į medį, atvirkštinis išlydis gali būti mirtinas ir žmogui, ir gyvūnui, jeigu šie slepiasi nuo lietaus po medžiu. Todėl perkūnijos metu atstumas tarp medžio ir žmogaus turi būti ne mažesnis kaip 3 m, dar geriau, jei jis yra 8–10 m. Negalima slėptis po aukštais, atokiau nuo kitų augančiais medžiais lygumoje arba pamiškėje.

Pastebėjus kamuolinį žaibą negalima judėti, nes judėjimas sukelia oro sroves, kurios gali žaibą pritraukti. Kad kamuolinis žaibas nepatektų į pastato vidų, siūloma uždaryti langus, duris, dūmtraukius, kad  patalpoje  nebūtų  skersvėjų.  Ventiliacijos  angas  iš  anksto  būtina  perdengti  įžeminta  metaline  2–2,5 mm skersmens gardele su 3–4 kv. cm akutėmis.

Labai pavojinga perkūnijos metu būti prie aukšto statinio ar ant kalvos viršūnės, šalia metalinio aptvaro, elektros tiekimo linijos. Nesaugu per perkūniją dirbti žemės ūkio darbus atvirame lauke arba statybinėmis bei žemės ūkio mašinomis.

Jei perkūnija gamtoje užklupo netikėtai, palaukti jos pabaigos geriausia nedidelėje lomoje (įduboje) arba stataus šlaito papėdėje.     

Lygioje vietoje patartina pritūpti, apglėbti kojas rankomis arba atsisėsti ant akmens.

Kartais  nelaimingi  atsitikimai  įvyksta  arti  vandens,  atviruose  baseinuose,  todėl  išgirdus  nors  ir  tolimą griaustinį, reikia kuo skubiau lipti į krantą.

Jei žaibas pataiko į automobilį ar traktorių, jame esantys žmonės paprastai nenukenčia. Perkūnijos metu reikia sustoti, įtraukti anteną, nesiliesti prie metalinių detalių ir ramiai palaukti.  Jeigu esate pastate, nesinaudokite  elektriniais prietaisais, telefonu, nelieskite vandens čiaupų, nebūkite šalia dūmtraukių,  krosnių  ar stambių  metalinių  daiktų, t. y. venkite visko, kas  gali turėti stiprų elektros krūvį. Tai ypač svarbu, jeigu statinys neturi perkūnsargio.

Kiekvienas namo, kotedžo, sodo namelio ir kitokių statinių savininkas turėtų įsirengti perkūnsargį ir taip pasirūpinti savo bei artimųjų saugumu. Žaibų išvengti neįmanoma, bet apsisaugoti nuo jų tikrai galima.

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija

(Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.)