Praėjusį penktadienį Kėdainių rajono savivaldybės taryba, turėjusi pritarti savivaldybės 2021-2023 metų strateginio veiklos plano korekcijoms, turėjo vargo besiaiškinant tikruosius plano pakeitimus ir valdančiųjų tikslus.

Valdantieji pritarė daugiau kaip pusės milijono eurų investicijai iš savivaldybės įmonės, neuždirbančios pelno, lėšų. Tačiau nepritarė pasiūlytai investicijai dėl hibridinio mokymo įrangos rajono mokykloms.

Strateginis rajono savivaldybės veiklos planas yra koreguojamas kartą per metus – rugsėjį. Planas 2021-iesiems metams sumažintas dviem milijonais eurų. Buvo 37 800 000, sumažinta iki 35 800 000 eurų.

Kur viršplaninės lėšos?

„Gaila, kad dabartiniai valdantieji neįsiklauso į mūsų siūlymus strateginį planą tvirtinti tame pačiame tarybos posėdyje, kuriame tvirtinamas ir metinis biudžetas. Tada būtų daug paprasčiau ir aiškiau specialistams numatyti strateginiame plane lėšas, kadangi jau aiškus būtų ir metinis biudžetas,” – po posėdžio sakė opozicinės frakcijos „Liberalai Kėdainių krašto žmogui“ lyderis Saulius Grinkevičius.

Dabar, kai gruodį tvirtinamas strateginis planas, o metų biudžetas – vasarį, sunku yra prognozuoti piniginius klausimus. Pavyzdys yra ir šiemetinis atvejis, kai turimos lėšos beveik dviem milijonais eurų skiriasi nuo gruodį suplanuotų strateginiame.

Tačiau, iki rugsėjo 1 dienos į rajono biudžetą yra įplaukę per pusantro milijono viršplaninių lėšų. Savivaldybės biudžetas „apkarpytas“ visose srityse, išskyrus kultūros programas.

„Keistai atrodo – biudžetas sumažintas, viršplaninės lėšos gautos, plius dar pasiskolinta, o kur tie pinigai pridėti? – nuostabos neslėpė praėjusios kadencijos rajono meras S. Grinkevičius. – Keista, “nuplaukė” ar nutylėta?”

Nesuplanuotos išlaidos

Atsakymo tarybos nariai neišgirdo ir dėl jau pradėtų strateginiame savivaldybės veiklos plane nenumatytos apimties infrastruktūros darbų Krakėse.

Kaip pastebėjo tarybos Ekonomikos ir biudžeto komiteto narė Virginija Baltraitienė, šiemet šiam objektui buvo numatyta 50 000 eurų iš savivaldybės biudžeto, o atsiradę 600 000 eurų „privačių lėšų” iš savivaldybės įmonės „Kėdainių vandenys“. Kaip tas objektas plane atsirado ir iš kur „Kėdainių vandenys“ jam turi pinigų?

Paaiškinti brangaus projekto finansavimo ypatumus bandė tarybos narys Romualdas Gailiūnas, „Kėdainių vandenys“ technikos direktorius. Tačiau susimaišė, susivėlė ir galop grubiai drėbė opozicijai: „nemokykit!“.

Iš pusiausvyros su vykdomu projektu susijusį tarybos narį išvedė klausimai, kiek pelno uždirba „Kėdainių vandenys“, kad gali sau leisti tokia suma finansuoti Krakių projektą, ir kas leido pradėti darbus be tarybos sprendimo?

Istorija kartojasi

„Mane šokiravo „Kėdainių vandenų” pradėtas vykdyti projektas, kuris tik šiame posėdyje įtraukiamas į strateginį planą, – teigė tarybos Ekonomikos ir biudžeto komiteto narys S. Grinkevičius. – Mes jau praėjusiame tarybos posėdyje ginčijomės, ar galima buvo organizuoti viešąjį darbų pirkimo konkursą dėl J. BIliūno gatvės rekonstrukcijos, kol taryba nebuvo patvirtinusi rajono metinio biudžeto ir skyrusi tam lėšų.”

Pasak S. Grinkevičiaus, vis dėlto Kontrolės komitete savivaldybės administracijos direktorius ir kontrolierė patikino, kad jeigu strateginiame plane objektas yra numatytas, tai administracija galinti pradėti pirkimo procedūras. Tačiau kitame, t. y. šiame, tarybos posėdyje išlenda dar didesnis kazusas – atsiranda objektas, kurio tokia apimtimi finansuojamo net nėra strateginiame savivaldybės plane.

„Kaip jie galėjo pradėti darbus, kurie net savivaldybės strateginiame plane nebuvo numatyti?“ – nuostabos neslėpė praėjusios kadencijos rajono meras S. Grinkevičius, nuogąstaudamas, kad kuo toliau, tuo labiau nepaisoma gyventojų išrinktos rajono savivaldybės tarybos sprendimų.

Hibridinio mokymo klasių nereikia?

Daug diskusijų rajono tarybos posėdyje sukėlė Valstiečių ir žaliųjų frakcijos pasiūlymas dėl 100 000 eurų skyrimo rajono švietimo įstaigų aprūpinimui informacinėmis technologijomis hibridiniam mokymui.

Svarstant šį pasiūlymą rajono tarybos Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė Nijolė Naujokienė pripažino, kad hibridinis ugdymas padeda spręsti kai kurias mokymo problemas pandeminiu laikotarpiu. Tačiau, pasak N. Naujokienės, įrengti tikras hibridines klases, kuriose mokytojai galėtų dirbti neaukodami savo sveikatos, reikia labai daug. „Žiūrėčiau pakankamai atsargiai ir skeptiškai šiuo momentu“, – sakė Švietimo komiteto narė, pridurdama, kad Švietimo ir sporto ministerija Kėdainių rajonui jau skyrė 30 komplektų įrangos ir tikimasi gauti dar 60.

Hibridinis mokymas – kai ugdymo proceso metu lygiagrečiai vyksta kontaktinis ir nuotolinis mokymas, t.y. pamokos metu dalyvauja tiek vaikai, besimokantys iš namų, tiek esantys klasėje. Žinoma, tam, kad tokios pamokos vyktų sklandžiai, o vaikai, net ir prisijungę per nuotolį, galėtų visavertiškai dalyvauti, svarbu tinkamai parinkti technologiniai sprendimai ir įranga.

Valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovė Karolina Štelmokaitė, išgirdusi Švietimo komiteto vadovės poziciją ir vicemero pastabą, kad kitų šalies savivaldybių pastangos aprūpinti savo mokyklas įranga yra jų pačių problema, tarė: „Jeigu deklaruojate, kad švietimas yra prioritetas, o tuo pačiu sakote jog nereikalingos investicijos, kad tas mokymas būtų sklandus, jūsų žodžiai yra nieko verti. Man labai gaila, kad šitos idėjos lyderystės nesiėmė pats savivaldybės tarybos Švietimo ir kultūros komitetas.“

Pasak pasiūlymą dėl įrangos hibridinėms klasėms pateikusios frakcijos atstovės, Švietimo ir mokslo ministerija skyrė apie 8 milijonus eurų hibridinių klasių įrengimui ir to nepakaksią visoms Lietuvos mokykloms. Kaip pavyzdį ji pateikė Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimą hibridinių klasių įrengimui paskirti daugiau kaip 2 milijonus eurų. Jau yra investavę į hibridinį mokymą ir kaimyninės Panevėžio bei Jonavos savivaldybės.

Nuotolinis mokymas jau vyksta trečią sezoną, tačiau, pasak tarybos narės, be tam pritaikytos įrangos jis nėra patogus – šlubuoja vaizdo kokybė, mokiniai ne visada gerai girdi mokytoją.

Tarybos posėdyje dalyvavę l. e. p. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė ir „Atžalyno“ gimnazijos direktorius Gintaras Petrulis paaiškino, kad įrangos hibridinėms klasėms pagrindinės priemonės yra mokytoją „sekanti“ vaizdo kamera ir mikrofonas. Vienai klasei reikalinga įranga kainuojanti nuo 600 iki 2000 eurų, ministerija perkanti po 1 100 Eur.

Ir tai pandemijos pakilime

Diskusija dėl hibridinių klasių įrengimo vyko, kai rajone jau dešimtadalis – per 300 – moksleivių mokėsi „iš namų“. Švietimo skyriaus vedėjos duomenimis, trijose didžiosiose mokyklose buvo teikiamas hibridinis ugdymas, o dviejose klasėse – nuotolinis.

Švietimo ir kultūros komiteto vadovė N. Naujokienė abejingai tylėjo, kai tarybos nariai svarstė lėšų neformaliajam ugdymui ženklų sumažėjimą. Nekilo klausimų valdančiųjų frakcijos vadovei ir svarstant vienintelės neturinčios stadiono „Ryto“ mokyklos klausimą.

„Aš asmeniškai palaikau šią idėją, balsavau „už“, nes manau, kad net jei įvyktų stebuklas ir koronavirusas staiga atsitrauktų, vis tiek visos informacinės priemonės yra reikalingos mokykloms. Jos bus panaudotos, nebus išmestos, kažkur padėtos, nukištos, – įsitikinęs opozicinės frakcijos rajono taryboje lyderis S. Grinkevičius. – Tikrai galima buvo šitą dalyką daryti, nes skaičiai rodo, jog daug mūsų rajono vaikų, moksleivių turi izoliuotis namuose, ir tos nupirktos priemonės labai palengvintų nuotolinį mokymą. Tačiau valdantieji buvo labai kategoriškai nusiteikę prieš „valstiečių“ pasiūlymą.“

Nuskriaustas neformalusis ugdymas ir mokykla be stadiono

Švietimo ir kultūros komiteto vadovė N. Naujokienė abejingai tylėjo, kai tarybos nariai svarstė lėšų neformaliajam ugdymui ženklų sumažėjimą. Nekilo klausimų valdančiųjų frakcijos vadovei ir svarstant vienintelės neturinčios stadiono „Ryto“ mokyklos klausimą.

Buvusį rajono merą liūdina ir biudžeto finansavimo sumažinimas neformaliajam ugdymui beveik 100 000 eurų. Pasak S. Grinkevičiaus, kalbama apie vaikų užimtumą, kad reikia didinti galimybes vaikams užsiimti mėgiama popamokine veikla, o lėšos sumažinamos.

„Nepritariau šiam sprendimui. Galvoju, kad dabartinės rajono valdžios paruoštas strateginis veiklos planas yra labai silpnas dokumentas,” – įvertino Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys, dirbantis joje nuo pirmos kadencijos.

One Response

  1. Virmantas

    Reikua nuimti švietimo komiteto pirmininkę nuo pareigų, ką gali suprasti pencininkė apie hibridinį mokymą. Ateina nauja karta, o jei neinu koja kojon su pažanga, tada sedek namie ar vaiksčiok į bažnytelę.

    Atsakyti

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.