Paskleistą melą paneigė ir archeologai

Dar praėjusių metų lapkritį Skongalio teritorijoje, gerokai toliau nuo naujai įrengtos poilsio zonos atliekant archeologinius kasinėjimus buvo rasta prieš daugelį metų palaidotų žmonių palaikų. Ir čia pat šia žinia suskubo pasinaudoti projekto ir buvusių rajono vadovų kritikai, Lietuvai pranešdami „skandalingą“ žinią – esą naujoji poilsio zona įrengta ant žmonių palaikų. Tačiau tokią informaciją dar kartą paneigė į Kėdainių rajono savivaldybę pakviesti kasinėjimus atlikę archeologai – būsimą poilsio zoną tyrinėjęs Vytautas Juškaitis ir lapkričio mėnesį visai kitoje, nuo poilsio zonos kelis šimtus metrų nutolusioje, vietoje archeologinius kasinėjimus atlikusi Diana Oleinik.

Inicijavo susitikimą

Praėjusį lapkritį žmonių palaikų aptikta į kitą pusę nuo naujosios poilsio zonos – maždaug už poros šimtų metrų nuo Skongalio paminklinio akmens į šiaurės rytus, link daugiabučių namų. Šioje vietoje kasinėjo pati D. Oleinik.

Nuo to laiko netilo diskusijos, skambėjo kaltinimai buvusiems rajono vadovams, kad naujoji Skongalio teritorijos poilsio zona įrengta ant partizanų kapavietės. Todėl frakcijos „Liberalai Kėdainių krašto žmogui“, vadovaujamos buvusio mero Sauliaus Grinkevičiaus, iniciatyva į rajono savivaldybę buvo pakviesti dukart kasinėjimus Skongalio kvartale atlikę archeologai V. Juškaitis ir D. Oleinik. Susitikime taip pat dalyvavo ir Kėdainių krašto muziejaus istorikas Vaidas Banys, ne kartą viešai pareiškęs, kad prie Skongalio užtvankos negalėjo būti vykdomi jokie darbai.

Pasak šios frakcijos nario Virmanto Pikelio, diskusijos tikslas – išsamūs ir konkretūs archeologų atsakymai į rajono ir šalies žiniasklaidoje paskleistus teiginius, kad naujoji Skongalio poilsio zona su maudymviete įrengtos ant buvusių kapinių.

Susitikime abu archeologai sutartinai tvirtino, kad žmonių palaikų teritorijoje, kurioje įrengta naujoji poilsio erdvė, nerasta, o kapavietė buvo kitoje Skongalio akmens pusėje – gerokai aukštesnėje reljefo vietoje.

Susitikime abu archeologai sutartinai tvirtino, kad žmonių palaikų šioje teritorijoje nerasta, o kapavietė buvo kitoje Skongalio akmens pusėje – aukštesnėje reljefo vietoje.

Būtina tyrinėti

Pasak archeologo V. Juškaičio, kasinėjimai šioje teritorijoje buvo daromi ir anksčiau – dar gerokai prieš planuojamus tvarkymo darbus ir jo atliktus tyrimus.

Tačiau, kadangi naujoji Skongalio poilsiavietės teritorija įtraukta į paveldo zoną, norint joje atlikti bet kokias rekonstrukcijas, reikėjo atlikti dar vienus archeologinius tyrinėjimus.

Šią vietą ir tyrinėjo V. Juškaitis. Jis kasinėjo tas poilsio zonos vietas, kur dabar įrengti pėsčiųjų takai, žaidimų aikštelės.

„Prieš vykdant statybos darbus reikėjo atlikti archeologinius kasinėjimus, nes ši zona, kaip senojo miesto vieta, įtraukta į Kultūros vertybių registrą, todėl buvo nurodyta, kad būtina atlikti tyrimus. Pagal paveldo tvarkybos reglamentą arba tyrinėjamas vienas procentas senojo miesto teritorijos, arba – žemės kasimo darbų vietose, pavyzdžiui, kur bus tiesiami ar statomi objektai“, – sakė V. Juškaitis.

Sluoksnio nerado

Būsimos poilsiavietės zona į Kultūros vertybių registrą nebuvo įtraukta kaip seni kapai, todėl tyrimai atlikti tokie, kokius priklauso daryti tyrinėjant senojo miesto vietas. Pagal paveldo tvarkybos reglamentą kasinėta apie 40 kvadratinių metrų teritorija.

„Tyrimams buvo kasama daugybė šurfų, kurių parametrai – vienas metras ant vieno metro, vienas metras ant dviejų metrų. Jų gylis iki natūralaus grunto siekė 1,50–1,70 metro. Kadangi giliau nepasiekiama, todėl toliau geologiniu grąžtu gruntas buvo tiriamas iki 2,5–3 metrų gylio.

Kasinėjimo darbai buvo atlikti pagal visas nustatytas tvarkas, jokių palaikų likučių ar kitų radinių nerasta. Ištyrus šurfus vertingas Kėdainių senamiesčio sluoksnis neaptiktas. Jo neradau, todėl duotas leidimas vykdyti vietos tvarkymo darbus“, – kalbėjo V. Juškaitis.

Buvo upės vaga

Archeologo teigimu, seni Skongalio vietovės, kur yra dabartinė naujoji poilsio zona, brėžiniai atskleidė, kad tai buvusi pelkėta vietovė.

„Sąnašinių sluoksnių buvimas ir tai, kad didžiojoje teritorijos dalyje nepasiektas įžemis, rodo, jog toje vietoje buvo upės vaga. Kasinėjimų metu, gręžiant iki pustrečio metro gylio, tęsėsi tie patys potvynių metu sunešti sluoksniai. Todėl pakartosiu, kadangi vertingų sluoksnių nerasta, buvo leista vykdyti poilsiavietės tvarkymo darbus“, – pabrėžė V. Juškaitis.

Aptikti palaikai

Vykdant šiuos archeologinius žvalgymus į specialistą kreipėsi Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus darbuotojai, kurių duomenimis, į šiaurės pusę nuo Skongalio paminklinio akmens, tiesiant nuotekų tinklus, buvo aptikti žmonių palaikai.

Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad čia galimai yra partizanų užkasimo vieta, toliau vykdant tinklų tiesimą reikėjo, kad šalia būtų archeologas, kuris stebėtų darbų eigą.

„Iškart nuėjau, patikrinau žemės paviršių, surinkau žmonių kaulus, o informaciją pateikiau Kultūros paveldo departamentui, kuris toliau jau šioje vietoje inicijavo archeologinius tyrimus. Juos vykdė mano kolegė D. Oleinik“, – pasakojo V. Juškaitis.

Atlikti tinkamai

Archeologas neslėpė, kad praėjusių metų pradžioje buvo kreiptąsi į Kultūros paveldo departamentą, kuris įvertintų, ar jo tyrimai dalyje Skongalio kvartalo atlikti tinkamai. Tąkart kartu jam buvo pateikta informacija, kad toje vietoje yra partizanų kapai.

„Tada mokslinė archeologinė komisija apsvarstė ir nusprendė, kad, kaip senojo miesto vietų tyrimai, mano kasinėjimai atlikti tinkamai. Šie kapai nėra įtraukti į Kultūros vertybių registrą, o mano kasinėjimų vieta yra nurodyta kaip senojo miesto vieta.

Tačiau paaiškėjus naujoms aplinkybėms, vykdant tolesnius žemės kasimo ir statybos darbus, reikia daryti archeologinius žvalgymus. Todėl ir toliau juos vykdžiau būsimoje rekreacinėje zonoje, bet ir tuose sklypuose kasdamas nieko neradau. Jeigu mano kasinėjimų vietoje, kurioje yra dabartinė moderni poilsiavietė, būčiau radęs žmonių kaulų, iškart būčiau informavęs visas atitinkamas tarnybas“, – pabrėžė V. Juškaitis.

Specialistas patarė, kad ateityje, norint išvengti tokių galimų nesusipratimų, reikėtų naujų kasinėjimų teritoriją įtraukti į Kultūros vertybių registrą.

Archeologo nuomone, tai, ar kitoje poilsiavietės pusėje atrasta kapavietė yra kapų išniekinimas, priklauso tik nuo mūsų bendruomenės sprendimo.

„Manau, kad netoli poilsiaujantys ar besimaudantys žmonės nėra palaikų išniekinimas. Štai jūsų savivaldybės administracijos pastatas stovi tiesiai ant senųjų liuteronų kapinių. Ar mes niekiname tuos mirusiųjų palaikus posėdžiaudami dabar? Tai mintis visų jūsų pasvarstymui“, – sakė V. Juškaitis.

Priklauso nuo tikslo

Praėjusį lapkritį netoli modernios poilsiavietės – už poros šimtų metrų nuo Skongalio akmens, tik į kitą pusę – link daugiabučių, buvo surengti dar vieni kasinėjimai.

Šiuos tyrinėjimus atliko archeologė D. Oleinik, kuri kapavietę atrado aukštesnėje vietoje.

Pasak specialistės, archeologai, ruošdamiesi tyrimui, padaro savo istorinę apžvalgą, tokią, kuri jiems reikalinga tyrimui – reljefo ir vietos pokyčiams – ir apimta jiems reikalingą laikotarpį, priklausomai nuo tyrimų tikslo.

„Taip, dalis mūsų darbo yra istorinis pasiruošimas, bet archeologas nedaro rimtų pusmetį trunkančių istorinių tyrimų archyvuose. Kartais būna kažkas paruošta istorikų iš anksčiau, bet tai nėra archeologų darbas. Tyriau aukštesnėje reljefo vietoje, todėl ir rezultatai kitokie.

Poilsio zonoje rasti sąnašiniai sluoksniai, todėl ten kai kuriuose šurfuose rinkosi gruntinis vanduo. Logiškai mąstant, ar jūs laidotumėte žmones tokioje vietoje, kur nuo pusės ar vieno metro jau kaupiasi vanduo“, – pabrėžė D. Oleinik.

Surenka tirdami

Archeologinius tyrimus dažniausiai apsprendžia projektas ir jo sprendiniai, nes archelogas tikrina tik tas vietas, kuriose planuojama kažką daryti, pavyzdžiui, bus kasamas gruntas, įrengiami apšvietimo stulpai, suoliukai, augalai.

Šurfas – vertikalus, rečiau nuožulnus, negilus (iki 25 m gylio) požeminis kasinys, turintis išėjimą į žemės paviršių; per jį žvalgomos naudingosios iškasenos, tiriami geologiniai, kultūriniai sluoksniai, vėdinami požeminiai kasiniai, šalinamas iš jų vanduo, gabenami kroviniai, keliami žmonės.

„Nėra taip, kad archeologas turi laisvę kasti bet kur ir tikrinti visas istorines perspektyvas. Dažnai būna, kad gausią istorinę informaciją surenki jau tyrimo metu, nes ateina žmonės ir patys kažką, susijusio su ta vieta, papasakoja. Dažniausiai prieš tyrimus neturime tiek informacijos ir tokios galimybės apklausti visų aplinkinių gyventojų. Tyrimų metu ateina svarbi ir ganėtinai vertinga informacija“, – aiškino D. Oleinik.

Prieš kasinėjimus archeologė konsultavosi su Kėdainių istoriku V. Baniu, rado daug dviprasmiškos medžiagos internete, kurią reikėjo atsijoti, nes archeologams ji nelabai kažką pasako, taip pat domėjosi istorinėmis apybraižomis, atsiminimais, knygomis apie rezistencijos laikotarpį.

„Ieškojau, kur galėtų būti kažkokie pėdsakai, susiję su laidojimais. Bet jie tokie trapūs – „ant labai plono plauko“, nes žmonės paskutinio etapo dažniausiai neatsimena arba jiems labiau išsilieja emociškai skausmingi prisiminimai“, – kalbėjo D. Oleinik.

Miestai stovi ant kaulų

Pasak archeologės, kasmet šalyje panašių istorijų nutinka daug, beveik visuose didžiuosiuose miestuose, ypač senamiesčiuose, todėl jos kolegos turi tam posakį: „Kiekvienas miestas stovi ant kaulų“.

„Nori nenori, bet vykdant projektus miestuose randami XVI amžiaus senkapiai ar XX amžiaus karių kapai. Tokie atradimai dažniausiai ir padaromi vykdant statybos darbus, kasimus ir pan., nes archeologai patys nepradės kasti vietos kabeliui”, – teigė D. Oleinik.

Nereikia abejoti

Archeologė pabrėžė, kad nėra prasmės abejoti jos kolegos V. Juškaičio atliktų kasinėjimų rezultatais.

„Nėra pagrindo abejoti ar netikėti, kad tose vietose Skongalio teritorijoje, kur mano kolega atliko kasinėjimus, jis nerado žmonių palaikų. Tuo labiau, kad mus kontroliuoja Kultūros paveldo departamentas, kuris yra kompetentinga įstaiga archeologijos ir paveldosaugos klausimais. Jis kvescionuoja mūsų darbus, priima mūsų ataskaitas ir išduoda mums leidimus. Mes turime reglamentą, kuriuo vadovaudamiesi ir dirbame.

Pagal tvarką turėjome ištirti tik vieną procentą būsimos poilsio zonos. Ši taisyklė galioja visos Lietuvos archeologijai, pagal ją viskas buvo padaryta gerai. Juk jeigu mano kolega jo tirtose vietose būtų radęs kaulų, jis iškart būtų informavęs atitinkamas instancijas, nes to nenuslėpsi. Tuomet iškart būtų pasikeitęs tyrimų pobūdis. Ten, kur jis tyrė, kaulų nėra, kur aš kasiau tas vietas, ten yra palaidojimai“, – aiškino D. Oleinik.

V. Banys nuomonę pakeitė

Kėdainių krašto muziejaus istorikas V. Banys, kuris ne kartą yra pareiškęs, jog prie Skongalio užtvankos negalėjo būti atliekami jokie infrastruktūros gerinimo darbai, regis, dabar jau pakeitė nuomonę ne tik dėl archeologų darbo kokybės, bet ir dėl pačio projekto.

„Archeologai gerai atliko tyrimus“, – teigė V. Banys.

„Esu realistas. Reikia gyventi su tuo, kas yra. Aišku, kad sutvarkytos poilsio zonos griauti nebereikia. Toks gyvenimas, tačiau reikėtų Skongaliui suteikti apsaugos zoną, kad ateityje niekas ten nebebūtų knisama arba daromi kitokie sprendimai. Dabar reikia sujungti tas dvi teritorijas ir sutvarkyti viską“, – pabrėžė V. Banys.