Pirmadienis, 19 gegužės, 2025
10 C
Kėdainiai
PradžiaKrašto žiniosPasižymėkite kalendoriuose: gegužės 10-ąją – 18 km žygis partizanų keliais Kėdainių rajone

Pasižymėkite kalendoriuose: gegužės 10-ąją – 18 km žygis partizanų keliais Kėdainių rajone

-

Artėjant Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai, Kėdainių miesto, rajono gyventojai ir svečiai kviečiami gegužės 10 dieną praleisti žygiuojant miško brolių keliais.

Išskirtinis dėmesys bus skiriamas Krakių seniūnijai: šiemet sukanka 80 metų nuo čia ir gretimuose valsčiuose veikusio Lietuvos laisvės armijos „Kovo“ dalinio susikūrimo.

1944–1945 m. sandūroje susikūrusi organizacija vykdė aktyvius karo su sovietiniais okupantais veiksmus. Siekiant pagerbti kovingojo „Kovo“ dalinio sukaktį, jėgas suvienijusios skirtingos organizacijos paruošė 18 km ilgio maršrutą partizanų pėdsakus liudijančiomis vietomis.

Žygeiviai pereis Žembiškio, Lenčių, Graužų ir kitus miškus, kuriuose yra ne tik Lietuvos laisvės armijos „vanagų“ (ginkluoti partizanai, – aut. past.), bet ir iš jų išaugusių kitų ilgo partizaninio karo istoriją menančių dalinių kautynes įamžinantys paminklai.

Rodyklė į vieną iš partizanų kautynių vietų Lenčių miške. (Organizatorių nuotr.)

Taip pat žygio dalyviai susipažins tiek su lankomų objektų istorija, tiek su viso partizaninio karo tuometinių Kėdainių, Raseinių ir Šiaulių apskričių paribiuose epocha, kuri buvo išskirtinė visos Lietuvos mastu.

Dvejopa patirtis – istorijos ir gamtos dermėje

– Žygiai istorinėms progoms ir sukaktims Lietuvoje itin populiarūs. Vis dėlto nesuklysiu jūsiškį pavadindama „nestandartiniu“: pažinti mūsų rajoną ne vien per istoriją, bet ir per gamtinę prizmę. Kaip kilo tokios dvejopos žygio koncepcijos idėja? – „Kėdainių mugė“ paklausė žygio organizatorių.

– Partizaninį karą kariavo kiti žmonės, nei kad esame mes dabar. Ne, jokiu būdu ne LAISVĖS prasme. Nėra abejonių, kad visų būsimų žygeivių, kaip kad populiarioje „Vairo“ dainoje, laisvės troškimas tas pats, kaip ir tų šimtų jaunuolių, kurie čia kažkada žygiavo su ginklais rankose.

Kalbėdami apie juos kaip apie „kitus“, turime omenyje, kad jie buvo nuo gamtos, nuo miško nenutolę žmonės. Būtent dėl to šalia istorijos pažinimo į žygio konceptą įtrauktas ir gamtos pažinimas.

Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę Krakėse. (Organizatorių nuotr.)

Ąžuolas nuo seno Lietuvoje laikomas šventu medžiu ir netgi paminklu. Žygio metu numatytas ir miškų senųjų ąžuolų aplankymas. Sakykite, koks jūsų sumanymas?

– Norintys pamatyti ąžuolus galiūnus, važiuoja į kitus rajonus, nes Kėdainių rajone beliko tik keli gamtos paminklais paskelbti ąžuolai – M. Daukšos ir Šventybrasčio. Žygio dalyviai galės įsitikinti, kad senolių tebeošia ir daugiau.

Žygio metu išmatuosime kai kuriuos seniausius miškų ąžuolus, sieksime įtraukti juos į valstybės saugotinų sąrašą.

Simboliška, kad tarp renginio organizatorių turime su ąžuolo simbolika susijusių organizacijų. Viena iš jų – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS), kurios neoficialiu himnu jau yra tapusi Kęstučio Vasiliausko daina „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“.

Taip pat tarp organizatorių turime Kauno technologijos universiteto žygeivių klubą „Ąžuolas“ – vieną iš poros giliausias tradicijas turinčių Lietuvos keliautojų klubų. Šis klubas jau įpusėjo savo veiklos septintąjį dešimtmetį.

Gera stebėti, kad tiek daug skirtingų organizacijų suvienijo jėgas bendram kilniam tikslui.

Istoriją pažinti ten, kur ji nutiko

– Tikslas iš tiesų labai kilnus – saugoti ir puoselėti partizanų atminimą. Kaip manote, ar, norint jį puoselėti, tokie žygiai – viena iš efektyviausių priemonių?

– Įvairūs LPKTS skyriai jau nuo seno kasmet organizuoja „partizanų kelius“ savo rajonuose. Deja, tuos kelius savo kojomis pramynusi karta jau traukiasi.

Todėl džiugina, kad praėjusį dešimtmetį kilo nauja žygių populiarumo banga, o partizanų takų visoje Lietuvoje pradėjo ieškoti jaunesnės kartos.

Prie žygeivių iniciatyvos kviečiami prisijungti ne tik pajėgiantys žygiuoti ilgus kilometrus. Galintys nueiti bent simbolinį žygio kilometrą galės prisidėti ne tik prie pagarbos žuvusiems, bet ir patalkininkauti tvarkant vieno iš paminklų aplinką. Aptvarkytas paminklas, pastatytas Liongino Kuprio-Tėvo būrio kovotojų Justino Puidoko ir Antano Demenčiaus žuvimo vietoje, bus pašventintas. (Organizatorių nuotr.)

Kas be ko, bet kokią istoriją efektyviausia pažinti vietose, kuriose ji įvyko. Viena yra fotelyje prie televizoriaus išgirsti, kaip sunku buvo partizanams nuolat keliauti girių kemsynais, antra – pačiam šokti į batus ir pereiti mišku bent 15–20 km.

Be abejo, tokie žygiai, kaip pramoga, ir partizanų realybė – nesulyginama. Žygeivis eina keliu su kompanija, mėgaujasi laiku ir vaizdais. Jam nereikia su savimi temptis ginkluotės su amunicija, nakvoti po medžiu merkiant lietui, o po to keltis ir alkanam eiti dar 20 km.

Žygeivio nesivaiko NKVD garnizonas, netykoja pasalose stribai, o verbuoti agentai vos išvydę nebėga su pranešimu į artimiausią MGB būstinę.

– Kartu tokie pažintiniai žygiai – išskirtinė proga pamatyti vietas, pro kurias įprastai nepraeiname.

– Teisybės dėlei, kartas nuo karto Pušynės miške esantį bunkerį aplanko mokinių ar kitokios turistų entuziastų grupės. Deja, plačioji visuomenė „gyvomis“ pažintimis su partizaninio karo istorijos objektais Kėdainių rajone nelepinama.

Tokį pasyvumą galima šiek tiek pateisinti. Dauguma žymiausių pokario laisvės kovų vietų Kėdainių regione yra nuošalios. Net ir privažiavus prie artimiausios nuorodos, dažnai dar reikia žinovo, kuris išmaknotais keliais ar miško takeliais nuvestų iki paties objekto.

Šis žygis bus iš tiesų reta proga pamatyti daugelį nuošaliausių paminklų, esančių Kėdainių–Raseinių rajono paribio miškuose.

– Maršrutas partizanų keliais nusidrieks apie 18 km. Esate parengę žiedinę trasą – t. y. žygeiviai finišuos ten pat, kur ir startuos. Sakykite, ką dar naudinga žinoti gegužės 10-ąją planuojantiems iš naujo pažinti Krakių apylinkių istoriją ir gamtą?

– Žygeiviai automobilius galės palikti kelio 2016 Mantviliškis–Vosyliškis pakelėje prie Barsukinės kaimo (Raseinių r., – aut. past.).

Pakelės kryžius miške netoli buvusio Underiškio vienkiemio. (Organizatorių nuotr.)

Žygį pradėsime 10 val. ryto. Minime, kad kilometražas sieks apie 18 km.

Ir nors kilometražas nėra simbolinis, bet pats žygis – pažintinis, numatoma nemažai sustojimų, todėl mažiau patyrę keliautojai turės progų atsikvėpti.

Turėsime du žygio vadovus: už istorinę dalį atsakingas „Kėdainių istorijos ir kultūros klubas“, o apie supančią gamtą pasakos miškų takus taip pat pramynę „Gamtos pažinimo žygių“ žmonės.

Labai kviečiame prisijungti visus norinčius. Žygis – nemokamas, jis rengiamas tik entuziastų ir visuomeninių organizacijų pastangomis bei aistra.

Na ir žinoma, pas mus galioja senoji geroji žygeiviška formulė: pasiimk arbatos termosą, sumuštinį sau ir žygio draugui.

Gegužės 10 dieną (10 valandą) vyksiantį žygį partizanų keliais organizuoja Kėdainių istorijos ir kultūros klubas, LPKTS Kėdainių filialas, „Gamtos pažinimo žygiai”, KTU žygeivių klubas „Ąžuolas“ ir kiti iniciatoriai. Registracijos į žygį formą rasite čia

Gegužės 17-ąją – antrasis iššūkis

Tai – pirmasis Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai skirtas žygis Kėdainių rajone, tačiau ne vienintelis.

Gegužės 17 d. į Krakių apylinkes taip pat užsuks Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos šaulių sąjungos organizuojamas „Samaningų kilometrų” žygis.

Daugiau informacijos apie jį „Kėdainių mugės“ portale – savaitgalį.

Taip pat skaitykite