Vos tik pradžiūvus žemei, jau liepsnoja pernykštė žolė. Penktadienį maždaug 10 arų plotas išdegė Surviliškio miestelyje, Kalno g., apie 5 arai Josvai­nių sen., Bajėnų II k., o šeštadienį ugniagesiai iškviesti į Pelėdnagių sen., Gelnų k., Pušyno g., kur 40 m plote degė žolė ir šakos. Nerimaujama, kad šylant orams tokių gaisrų padaugės, nes tokia situacija būna kasmet.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pernai kovo mėnesį visoje šalyje atvirosiose teritorijose kilo 1005 gaisrai, išdeginę daugiau kaip 800 hektarų. Penkerių metų kovo mėnesio gaisrų atvirosiose teritorijose vidurkis – 597. Nemažai tokių atvejų fiksuojama ir Kėdainių rajone. Ugniagesių pastebėjimu, sausos žolės gaisrai dažniausiai kyla dėl žmonių kaltės. Vieni neatsargiai į pakelę numeta neužgesintą nuorūką, kiti pievas padega tyčia, esą po to bus lengviau nušienauti. Pasitaiko, kad ir vaikai „smaginasi“ degindami sausą žolę.

Ugniagesiai įspėja, kad ugnis, ypač vėjuotą dieną, plinta milžinišku greičiu, kai vienam asmeniui jos nebeįmanoma užgesinti, tada iškyla grėsmė aplinkiniams pastatams, miškams, gali nukentėti žmonės ir gyvūnai.

Tokių gaisrų gesinimas atima labai daug ugniagesių pajėgų, kurių, pavyzdžiui, gali prireikti gelbėjant žmones iš avarijose sumaitotų automobilių gniaužtų ar gesinant gyvenamąjį namą.

Todėl prašoma gyventojų būti supratingiems ir nedeginti pernykštės žolės, juolab, kad tokie veiksmai yra laikomi piktybiniu nusikaltimu, už kurį yra baudžiama. Gali tekti ne tik sumokėti nemenką baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą. Ūkininkai, degindami žolę, rizikuoja netekti Europos Sąjungos išmokų.

„Kėdainių mugės“ ir PAGD inf.