„Gera žinia – audra pasėlius pažeidė mažiau, nei galvojome„, – teigiama specializuotos pasėlių draudimo bendrovės „VH Lietuva” pranešime žiniasklaidai.
Nors liepos 28-30 audros dienomis žemdirbiai patyrė daug iššūkių, streso ir baimės, bet po liūties įvertinus pasėliams padarytą žalą pasimatė, kad situacija yra mažiau dramatiška, nei buvo galvota: derliaus praradimai rapsų laukuose siekia apie 23 proc., kviečių laukuose – 5 procentus.
„Apsilankę laukuose matome faktus ir nuotaika keičiasi, nors prieš tai kelias dienas plaukė milžiniškas kiekis žalų pranešimų.
Nors audros metu situacija atrodė baisi, svarbu neskubėti panikuoti dėl liūties padarinių pasėliams, nes jų būklė labiausiai priklauso nuo to, kokie orai ateina paskui.
Prieš liūtį žemė buvo ištroškusi lietaus ir iškritusius 100-150 ml kritulius greitai sugėrė, po to išlindo saulė, pūtė vėjelis, nulenkti javai buvo sunokę, pradžiūvusios varpos atsitiesė, todėl kviečių derliaus praradimai – nedideli: daugumoje laukų 1-3 proc., kai kur – 6 proc.“, – sako apsidraudusius žemdirbius vienijančio pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialo „VH Lietuva“ žalų vertinimo vadovė Toma Rickevičienė.
Per tris dienas, kai Lietuvą „skalbė“ liūtis ir vėjai, pasėlių savidraudos fondas gavo 1700 žemdirbių pranešimų apie pažeistus pasėlių laukus – daugiau kaip 70 tūkst. hektarų. Iš jų 46 proc. – javų, 28 proc. rapsų, 24 proc. ankštinių augalų laukuose. Labiausiai nuo audros nukentėjo Joniškio, Šiaulių, Kelmės, Pasvalio ir Radviliškio rajono pasėliai.
„VH Lietuva“ žalų vertinimo ekspertai kasdien pluša vertindami pasėliams padarytą žalą. Skaičiuojama, kad draudimo išmokos žemdirbiams sudarys apie 10 mln. eurų. Ši suma dar gali kisti, nes šiuo metu vertinami tik žieminiai rapsai bei vasariniai augalai.
„VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika pabrėžia, kad, nors audra sukėlė daugybę iššūkių visoje Lietuvoje, tačiau pasėliuose visuomet reikia 3-5 dienas palaukti, kol situaciją bus galima vertinti faktais, o ne emocijomis.
„Situacija – valdoma. Gamta iš vienos pusės atima, iš kitos duoda.
Kviečiai dalyje laukų yra pagulę, tačiau jie jau yra kietosios brandos stadijoje ir gamta leidžia žemdirbiams šiuos augalus kuo greičiau nusiimti. Turintieji gerą techniką jau kulia kviečių laukus.
Žieminių rapsų laukuose pažeidimai – didesni. Daugumoje laukų yra 11-15 proc., kai kuriuose – iki 100 proc. iškultų rapsų, nes liūčiai „atidarius“ ankštaras, grūdai išbyrėjo. Tačiau, paradoksas: rapsų išgulimas padėjo ir apsaugoti derlių“, – komentuoja M. Rusteika ir papildo, kad, jeigu lietus tęstųsi 10-15 dienų – būtų tragedija, o esamoje situacijoje jos nėra.
Kadangi pasėlių draudimas yra vienas iš esminių rizikos valdymo instrumentų, M. Rusteika kviečia žemdirbius sėstis ir kalbėtis apie ateitį: atsižvelgiant į vis ekstremalesnius meteorologinius reiškinius, kokių papildomų pasėlių draudimo produktų gali reikėti ateityje.
Pavyzdžiui, ar yra poreikis drausti kviečius nuo išgulimo jų brandos stadijoje.
„Nė viena draudimo rūšis nedraudžia kokybinių derliaus parametrų, vertinami tik kiekybiniai derliaus nuostoliai. Javai nuo išgulimo draudžiami nuo žydėjimo pradžios iki vaškinės brandos pabaigos. Krušos sukelti nuostoliai vertinami iki pat derliaus nuėmimo. Javų išgulimas pilnoje brandoje derliaus kiekybės prasme nuostolio nepadaro, tik apsunkina ir pailgina derliaus nuėmimą“, – niuansus vardina M. Rusteika.
Kokių nuostolių liūtis sukėlė pupų laukuose, bus vertinama vėliau, nes derliaus nuėmimo terminas dar tik po 2-3 savaičių.
Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ vienija 2,5 tūkst. žemdirbių, apima 96 proc. visos pasėlių draudimo rinkos ir yra apdraudęs trečdalį draustino Lietuvos pasėlių ploto. Kolektyvinę pasėlių žalų reguliavimo patirtį „VH Lietuva“ perėmė iš Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ (VH), kuris dirba jau 200 metų ir apima daugiau kaip 110 tūkst. žemdirbių patirtį 10-yje Europos Sąjungos šalių – Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Kroatijoje ir Italijoje.
„VH Lietuva” inf. ir nuotr.
