Tarp viso pasaulio turistautojų sparčiai populiarėjanti kelionių kryptis – Antarktida – dar nuo studijų laikų buvo ir kraštiečio, renginių vedėjo Vytauto Mikaičio (36) svajonė. Užkietėjusio keliautojo Vytauto, dar gerai žinomo kaip neegzistuojančios kelionių agentūros „Pravalturas“ direktoriaus, troškimas pasiekti tolimąją Antarktidą išsipildė 2023-iaisiais.
„Erasmus“ mainų programos metu susiginčijome su vienu ispanu studentu dėl to, kiekgi pasaulyje yra žemynų. Ir arkliui aišku, kad septyni, o jis mane bandė įtikinti, kad tėra penki. Susiginčijome, žinokite, labai žiauriai, lyg dalyvautume Rūtos Janutienės laidoje.
Ispano manymu, žemynų tėra penki, nes Amerika mat yra kaip vienas žemynas, ne du, o tuo tarpu Antarktida – išvis anoks ten žemynas. Susinervinęs tais studijų laikais sau ir pažadėjau, kad vieną dieną aš padėsiu savo koją ant to žemyno paviršiaus“, – pasakoja V. Mikaitis.
Jau nuo studijų lizdą Vytautas suka Kaune, tačiau periodiškai lankosi ir gimtuosiuose Kėdainiuose – susitinka su šiame mieste gyvenančiais bičiuliais, veda įvairius renginius ir šventes, daugiausia – sporto.
Renginių vedimas ir yra veikla, leidžianti Vytautui pačiam planuotis savo darbotvarkę ir sudaranti sąlygas jam pasaulį pažinti sekant paskui didžiausią gyvenimo aistrą – per keliones į artimus ir tolimiausius pasaulio kraštus.
Kraštiečio sąskaitoje – jau 134 (!) apkeliautos valstybės iš 195 pripažįstamų Lietuvoje, o Antarktida – paskutinis, jau septintasis jo aplankytas žemynas.
„Praėjus 202 metams po pirmojo išsilaipinimo Antarktidoje, išmušė ir mano laukimo talonėlis. Mano, Vytauto iš Kėdainių mieste esančios Respublikos gatvės 46-ojo namo, – pasakoja V. Mikaitis. – Ypatinga padėka Kėdainių „Aušros“ vidurinės mokyklos (dabar – LSU Kėdainių „Aušros“ progimnazija, aut. past.) geografijos mokytojai Laimai Pauliukevičienei į – jeigu gerai pamenu – 304 kabinetą.
Viena aukščiausių kelionės natų buvo pasimaudymas Antarktidos vandenyse. Vanduo gėlė žiauriai, segė kaip arši bitė. Bet tikrai verta. V. Mikaitis
Panašu, kad ne tik ginčas su ispanu studentu, bet geografijos mokytojos mokyklinė medinė lazdelė, pamokose baksnojusi į Antarktidą žemėlapyje, turėjo stebuklingų galių.“
8 tūkst. dolerių ir 11 dienų trukmės ekspedicija
Antarktida, penktasis pagal plotą pasaulio žemynas, plyti aplink Pietų ašigalį. Tai – šalčiausias, vėjuočiausias, nuošaliausias ir mažiausiai ištyrinėtas žemynas. Didžiąją jo teritorijos dalį dengia ledo sluoksnis, kurio storio vidurkis siekia 1,9 km, o vidutinė metinė temperatūra siekia –50 °C.
Natūralu, kad tokią atokią ir atšiaurią planetos vietą pasiekti nėra paprasta. Nors kelionė reikalauja gero planavimo ir nemažų finansų, bet turistų skaičius Antarktidoje auga kosminiu greičiu.
V. Mikaitis – apskirtai pirmasis arba bent jau vienas iš pirmųjų kraštiečių, pasiekusių tolimąją Antarktidą – seną savo svajonę išpildė drauge su mama Sigute Jenkins.
Į atšiauriąją ledo karalystę nuvykti galima dviem būdais: skrendant tiesiai į Antarktidą arba keliaujant laivu iš Argentinos. Antrasis būdas – nors reikalaujantis daugiau kantrybės, tačiau ekonomiškesnis.
Tokiu atveju reikia skristi į Argentiną ir nusigauti į piečiausią pasaulio miestą Ušuają. Iš šio Argentinos jūrų uosto keleiviniai laivai ekstremalius keliautojus gabena tiesiai į Antarktidą.
Ušuają ir Antarktidą skiria per 1000 km atstumas. Laivas, pasak Vytauto, įprastai plaukia 14–22 km/h greičiu, todėl pasiekti tikslą, priklausomai nuo oro sąlygų, užtrunka bent dvi paras.
Praėjus 202 metams po pirmojo išsilaipinimo Antarktidoje, išmušė ir mano laukimo talonėlis. Mano, Vytauto iš Kėdainių mieste esančios Respublikos gatvės 46-ojo namo. V. Mikaitis
Tokia iš viso 11 dienų ir 10 naktų trukmės ekspedicija V. Mikaičiui kainavo beveik 8 000 dolerių (7 520 eurų). Tiek pat paklojo ir Vytauto mama Sigutė. Šeimyna įsikūrė dvivietėje laivo kajutėje su dviem vienvietėmis lovomis.
„Tiesa, kai kurie keleiviai prasisuko pigiau – jie pirko kelionę vietoje, Argentinoje, iš agentūros, likus porai dienų iki išvykimo. Tad jiems ekspedicija atsiėjo apie 4 600 dolerių (4 324 eurų, aut. past). Pigesniems paketams – ir sąlygos šiek tiek mažiau patogios: kambarys su trimis hostelio tipo lovomis ir su kitu kambariu besidalijamu tualetu“, – pasakoja V. Mikaitis.
Ekspedicijos baubas – Dreiko sąsiauris
Kraštiečio teigimu, didžiausią baimę prieš įsikuriant kajutėje jiedviem su mama kėlė Dreiko sąsiaurio iššūkis. Tai – sąsiauris tarp Pietų Amerikos ir Antarktidos, jungiantis Atlanto ir Ramųjį vandenynus. Sąsiaurio ilgis 460 km, o dėl įspūdingo 1 120 km pločio jis tituluojamas plačiausiu pasaulyje.
Dreiko sąsiauris pasižymi galingomis audromis, todėl yra vienas iš pavojingiausių, kurį skrodžia laivai.
„Dreiko sąsiauris – tokia savotiška loterija. Niekada nežinai, kas jam „užplauks“ ir kada sąlygos taps nepakeliamos. Laimei, mūsų kolektyvui Dreiko sąsiaurį išgyventi pavyko palyginus nesunkiai, nors vienu plakė ir plakė 6–7 metrų aukščio bangos“, – prisimena V. Mikaitis.
TOP3 ir ANTI3 valstybės pagal Vytautą
3 įdomiausios: Jungtinės Amerikos Valstijos, Šiaurės Korėja, Ukraina
3 labiausiai pervertintos: Marokas, Marokas, Marokas
O kaipgi su jūros liga? Ar 11 dienų paeiliui laive ir ypač aikštingasis Dreiko sąsiauris neaptemdė atradimo džiaugsmo?
„Nesusidūrėm. Gal dėl to, kad gėrėme tabletes nuo jūros ligos. O gal suveikė tai, kad mūsų su mama kambarys buvo laivo apačioje. Natūralu, kad siūbavimas į šonus laivo apačioje yra mažesnis negu aukštutinėse kajutėse. Mačiau keletą iškritusių, tai jie, turbūt, apie Dreiko sąsiaurį turi kitokią nuomonę“, – juokiasi V. Mikaitis.
Diena dienon – su 80 nepažįstamų žmonių ir be… interneto
Keliautojas pasakoja, kad į Antarktidos ekspediciją plukdžiusiame nedideliame laive iš viso apsigyveno apie 80 keleivių.
„Pradžioje nesupratau, kas čia ne taip: didelis triukšmas, zuja visi, bendrauja. Vėliau „dašilo“, kad nėra interneto, todėl žmonėms neliko nieko kito – teko bendrauti vienas su kitu gyvai. Savotiškas gyvas „mesendžeris“, – pastebi V. Mikaitis.
Tiesa, internetas vandenyne yra, tačiau tai – prabangos prekė šiame laive. Pasak Vytauto, 250 MB duomenų kainuoja apie 10 dolerių (9,42 euro). Už tokią kainą, geriau pagalvojus, internetas gal ir nebūtinas.
Antarktida įrodo, kad šioje planetoje yra magiškų dalykų, stebuklingų vietų. Tai neabejotinai buvo įspūdingiausia mano gyvenimo kelionė. V. Mikaitis
Veiklos pasirinkimas bangų talžomame laivelyje, pasak Vytauto, ne itin gausus. Variantai, iš esmės, du – kiurksoti užsidarius savo kambarėlyje arba eiti į bendrą erdvę. Tarp trijų maitinimų, t. y. 8 val. pusryčių, 12 val. pietų ir 19 val. vakarienės, laivo keleiviams buvo vedamos paskaitos.
„Visai kaip universitete. Mums pasakojo apie Antarktidą, šio žemyno gyvūniją ir pan. Keliose apsilankiau, kitose paprašiau, kad laive sutiktas amerikietis už mane šūkteltų, jog esu, ir „N“ raidės neįrašytų“, – juokiasi V. Mikaitis.
Didelio populiarumo tarp keleivių susilaukė ir laive įsikūręs baras, o tomis dienomis, kai vandenyno bangos neįsilinksmindavo, keliautojai buvo išleidžiami išeiti pasivaikščioti ir į atvirą vandenyną pasidairyti nuo denio.
„Tiesa, buvo atvejų, kai keliautojai į laivą atsinešė savo alkoholinių gėrimų, susipylę juos į… šampūno buteliukus. Tokio išradingumo dar nebuvau matęs“, – stebisi V. Mikaitis.
Žygiai – trumpi ir griežti, saugantys vietos gyventojus
Vytautas pasakoja, kad plaukimas laivu pirmyn ir atgal užtrunka daugmaž pusę visos 11 dienų trukmės ekspedicijos laiko. Kita kelionės dalis – išsilaipinimai Antarktidos salose arba pačiame žemyne, taip pat ir pasiplaukiojimai jo įlankomis.
Išsilaipinimų metu organizuojami trumpų distancijų žygiai, trunkantys iki pusantros valandos.
„Žygiuose galioja labai griežtos taisyklės – negalima ant sniego dėti daiktų, turėti su savimi maisto, sėdėti negalima, nusilengvinti – irgi negalima. Visa tai – kad nepakenktume to krašto gyventojams pingvinams, ruoniams ir banginiams“, – teigia V. Mikaitis.
Ko gero, pakuotis lagaminus į Antarktidą dažnam iš mūsų kol kas nėra tekę. Jeigu vis tik vieną dieną susiruoštume, ką, Vytauto manymu, reikėtų turėti su savimi?
„Vienos agentūros duoda visą aprangą, kitos nuomoja už 400 dolerių (376 eurų, aut. past.). Svarbiausia, sakyčiau, neprisipirkti „šmutkių“, kurių, velniai žino, ar kada prireiks. Realiai, turint šiltą striukę, šaliką, kepurę, pirštines ir šiltas kelnes bei viršų, galima prasisukti. Botus vietoje duoda“, – dėsto V. Mikaitis.
Ekspedicijai, su kuria į pasaulio kraštą – Antarktidą – plaukė ir Vytautas su mama Sigute, neblogai pasisekė su oru – kelionės dienomis vyravo pliusinė temperatūra.
Kadangi sniegas ir ledas itin stipriai atspindi saulės šviesą, tai saulėtomis dienomis kelionės metu būtini ne tik kokybiški akiniai nuo saulės, bet ir kremas su SPF apsauga veido odai.
Įrodymas, kad Žemėje yra magiškų vietų
„Galiu pasakyti tiek: artimiausias būdas pamatyti tokį grožį yra susapnuoti. Ką berašyčiau, ką besakyčiau, bepasakočiau – vis tiek tokio vaizdo jokie žodžiai ir netgi nuotraukos nepranoks.
Antarktida įrodo, kad šioje planetoje yra magiškų dalykų, stebuklingų vietų. Tai neabejotinai buvo įspūdingiausia mano gyvenimo kelionė“, – akcetuoja V. Mikaitis.
Įspūdingus reginius, Vytauto teigimu, Antarktidoje kuria kalnai su neįtikėtinu kiekiu sniego. Taip pat protu nesuvokiamo dydžio ledynai, besimurkdantys vandenyje, kartas nuo karto uodegomis mojuojantys banginiai ir besimaudančių pingvinų kolonijos.
„Viena aukščiausių kelionės natų buvo pasimaudymas Antarktidos vandenyse. Vanduo gėlė žiauriai, segė kaip arši bitė. Bet tikrai verta!“ – pasakoja V. Mikaitis.
O kam gi Vytautas rekomenduotų išsiruošti į pasaulio kraštą, į kelionę, kurios ilgai nepamirš banko sąskaita, bet užtat keliautojo atmintyje patirtis ir įspūdžiai išliks iki gyvenimo galo?
„Tai – kelionė tikrai ne kiekvienam, todėl kartu ji ir ypatinga. Bet nukeliauti gali kiekvienas. Juk nieko nėra smagiau, negu pamatyti pingvino šypseną, išgirsti banginio juoką ar išvysti ruonio pirmuosius žingsnius“, – juokiasi V. Mikaitis.
Asmeninio archyvo nuotraukos
Titulinė nuotrauka: Renginių vedėjas, keliautojas Vytautas Mikaitis. Asmeninio archyvo nuotr.
