Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre iki birželio 20 d. veikia kėdainiečiams gerai pažįstamo kūrėjo Algio Augustaičio tapybos darbų paroda, skirta jo tėvo, politinio kalinio ir tremtinio Juozo Augustaičio 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

Traukia susimąstyti

Aplankiau parodą tuo laiku, kai akys jau persisotinusios „marširuotojų“ gausiai naudotais tautiniais simboliais. O Daugiakultūrio centro salės gilumoje žvilgsnis įsmigo į paveikslą su mažyte Trispalve rūpintojėlio rankoje. Reikia tiek nedaug, kad pajaustum ir suprastum.

Kiekviename paveiksle – žmogaus istorija, kiekviename sodriame potėpyje virpantis klausimas ir bandymas suprasti: „Kodėl?“

„Man buvo paprasta pradėti tapyti, nes norėjau išreikšti kančią, kuri veržėsi iš vidaus“, – sako tremtyje Sibire vaikystę praleidęs parodos autorius, tądien automobiliu per liūtį sukoręs pusantro šimto kilometrų iš Vilniaus, kad pristatytų parodą. Jos temos – kančia, laisvė, Lietuvos gamtos grožis. Naudojami simboliai kalba apie prasmę, kančią su viltimi, susitaikymą, nostalgiją.

Kam ir kodėl

Ši paroda dedikuota politiniam kaliniui, atsiminimų autoriui Juozui Augustaičiui, kuris gimė 1921 m. kovo 11 d. Šakių apskrities Sintautų valsčiuje valstiečio šeimoje. 1946 metais Juozas Augustaitis buvo areštuotas NKVD, lageriuose ir tremtyje išbuvo iki 1958 metų. Grįžęs dirbo Šakių rajone, vėliau apsigyveno Kėdainiuose, dalyvavo literatų klubo „Varsna“ veikloje.

Išleido atsiminimų knygas „Kančių keliu“, „Gyvieji liudininkai: kaip išlikau gyvas“, eilėraščių rinktinę „Kur gimtinė numylėta“. Kartu su sūnumi Algiu Augustaičiu buvo išleistos knygos „Likimo kryžkelėse“ ir „Palikimas – tremties laiškai“.

J. Augustaitis mirė 2005 m., palaidotas Sintautų kapinėse.

Veda kančių keliu

Šioje Tėvo šimtmečiui skirtoje parodoje sūnus A. Augustaitis pristato dešimties metų laikotarpio kūrybą. Paveiksluose kūrėjas pateikia temas apmąstymams bei duoda akiai grožėtis spalvų žaismu.

Per sopulius pasiekto nuskaidrėjimo keliais žodžiais neišsakysi, todėl verta iš naujo arba pirmą kartą pamatyti šiuos įspūdingus paveikslus ir surasti literatūrines jų versijas A. Augustaičio ir J. Augustaičio prisiminimų, filosofinių apmąstymų knygose.

„Be namų, be vandens, be maisto… Sibire liko ašaros, kryžiai ir skausmas, tik už ką… Ašarėlė aky mažo vaiko… Tai sūnaus jausmingas pokalbis per tapybos darbus“, – sako autorius. Simbolinį pokalbį pratęs ir naujausia, spaudai jau rengiama A. Augustaičio knyga „Per žodį suarta vaga“. Tai gilūs filosofiniai apmąstymai, peržengiantys memuarų žanrą.

Kalnai – laisvės simbolis

 „Tapyti pradėjau jau brandaus amžiaus, 1987 metais. Šioje parodoje – retrospektyva, tačiau paveikslus galima pavadinti ir pakankamai naujais. Labai mėgstu „prikišti nagus“ prie kai kurių savo darbų: pertapau, pridedu naujų detalių. Nes laikas bėga, gal aš įsivaizduoju, kad patobulėjau, tai norisi pagerinti“, – šypsosi lengvos ironijos niekada nestokojęs A. Augustaitis.

Dalį parodoje eksponuojamų paveikslų sudaro peizažai, kuriuose – ne tik gimtinės ežerai, lygumos, miškai ir sodybos, bet ir kalnai. „Kodėl aš tapau kalnus? Jie – laisvės simbolis. Man kalnai buvo stebuklas. Tremtinys būdamas, negalėjau išlįsti net paslidinėti į Čekiją, o ką kalbėti apie kitas šalis. Vėliau tapau kalnų slidinėjimo fanatu. Mano sūnūs praėjo šachmatinę mokyklą, o anūkai – slidinėjimo“, – šypsosi pašnekovas, stabtelėjęs prie vieno iš paveikslų – žiemiško Liepkalnio prie Vilniaus su slidinėjančiais žmonėmis.

Planuojama, kad pirmieji Daugiakultūrio centro remonto darbai prasidės išorėje, tad nesutrukdys aplankyti parodą iki birželio 20 dienos. („Kėdainių mugės“ nuotr.)

Ryšys su Kėdainiais

Kūrėjas apie trisdešimt metų, nuo 1973 m., gyveno Kėdainiuose – kaip pats sako, Kėdainiai jį subrandino ir išugdė. „Esu tautodailininkas, Kėdainių dailininkų draugijos narys, suvalkietis, netgi zanavykas, vėžys, tremtinys, konservatorius, inžinierius, mechanikas, statybininkas, šachmatų treneris, verslininkas, garbinu teptuką, kalnų slidinėjimo fanatas ir mecenatas. Pradžia iš Dievo, idėjos tapybai – iš V. Orvydo. Pradėjau vėlai, bet dar ne vakaras. Kūrybingai skolinuosi tapybos paslapčių iš vėlesnės kartos klasikų A. Gudaičio, A. Martinaičio, A. Petrulio ir kitų. Bei šiuolaikinių – S. Teitelbaumo, R. Bičiūno studija „Paletė“ – žingsnis į tobulėjimą. Teptuko potėpis – tai stebuklas, paveikslo pamatas – Dvasia. Esu tarpininkas tarp didžiojo ir liaudies meno“, – taip savo kūrybą pristato A. Augustaitis.

Patraukia spalvų žaismas

Pasak dailininkės A. J. Krasauskaitės, menininko kūriniuose „šviesa, slysdama gruoblėtu paviršiumi, pulsuoja, kaupiasi ir išsilieja spalvų sąskambiais. Paveiksluose nesijaučia daiktų tūrių – jie skaidosi į šviesias ir tamsias dalis, išlikdami vieningoje įtampoje. “

Menotyrininko I. Kazakevičiaus vertinimu, „A. Augustaičio kūryboje miestas, medis ar sakralus motyvas suabstraktinamas, o dekoratyvus visumos audinys modeliuojamas kontrastuojančiais atspalviais, vienodai aktyviais ploteliais. Tas kūriniams suteikia viduramžiškumo, a la G. Roualt monumentalumo, uždarumo, emocinio stabilumo.“

Gulėjau kameroje apsiklostęs savo drabužėliais, jaučiau, kad sergu. Iškviečia mane tardymui. Tardydami nauju metodu iškankino ir įmetė į karcerį, nors skundžiausi, kad sergu. Stipriai šalo, o karcery beveik lauko temperatūra, vietos tik susirietus atsisėsti. Kai užsitrenkė karcerio
durys, mane apėmė tikras siaubas – juk aš ligonis, turiu temperatūros, o čia tokios nepakeliamos sąlygos. Kaip beprotis nuolat kartojau: o Dieve, Dieve, už ką mane taip baudi? Bet, matyt, Dievas mano aimanas ir ašaras pavertė geriausiais vaistais ir užgrūdino, aš jau nejaučiau, kad
dar egzistuoju, ir susmukęs turbūt užmigau. Tame karceryje mane išlaikė šešias paras. Visas tas dienas nedavė jokio maisto ir neperdavė žmonos atnešto, nors nešė kas dieną. Kaip aš atlaikiau (primenu, kad mane čia įgrūdo sergantį) tokį krikštą, stebiuosi ir šiandien, jau po daugelio metų. Tikrai, tik Dievo Apvaizda mane išgelbėjo.“
 
Iš Juozo Augustaičio prisiminimų knygos „Kančių keliu“ (1998 m.)

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.