Paskutinį rudens vakarą Pelėdnagių sen. užsidegė pirtis. Kilo grėsmė ir šalia esančiam pastatui.
Kaip informavo Kauno PGV vyresnioji specialistė Džiuginta Vaitkevičienė, pranešimas apie nelaimę Paobelio kaime, Gėlių g. gautas ketvirtadienio vakarą, 19.38 val.
„Atvykus ugniagesiams, degė pirtis (3×3 m dydžio, mūrinė, apkalta medinėmis lentelėmis, apšiltinta vata, stogas dengtas skarda). Visas pastatas netaisyklingos formos, 12×5 m dydžio. Išdegė pirties patalpa, nuardyta 9 m² stogo dangos. Apsaugotas už 0,5 m esantis ūkinis pastatas. Dėl ko užsidegė pirtis, tiriama “, – teigė ugniagesių atstovė spaudai.
Pirčių gaisrų būta ir daugiau
Ugniagesių duomenimis, vien šį rudenį Kėdainių rajone liepsnojo keturios pirtys. Rugsėjį pirtis buvo užsidegusiVilainių sen., Zavišinės kaime. Kelyje į gaisravietę ugniagesiams teko pjauti medžius, tad, kai jie atvyko į gaisravietę, pirties išsaugoti nepavyko, ji sudegė ir buvo išardyta.
Spalio mėnesį užfiksuoti net du gaisrai. Dotnuvos miestelyje, Tilto g. mūrinio namo rūsyje degė pirtis. Įvykio metu išdegė pirties ir priepirčio medinės apdailos lentelės, apšiltinimo medžiaga. Rūsio patalpoje aprūko kambario (20 m²) sienos, lubos ir namų apyvokos daiktai. Apdegė ir sulietos vandeniu 2 t granulių. Garažo patalpose aprūko ir buvo sulieta apie 10 t granulių. Rūsio patalpose dūmų detektoriaus nebuvo.
Pirtis degė ir Pelėdnagių sen., Juciūnų kaime. Tąkart ugniagesių atvykimas užtruko dėl uždarytos pervažos, tad ugnį ėmė malšinti pats savininkas, tam panaudodamas turimus gesintuvus.
Ugniagesių atstovės spaudai teigimu, gaisro metu apdegė 1,5 m² medinių stogo konstrukcijų, nuardyta 4 m² stogo dangos ir 4 m² vidaus medinių apdailos lentelių. Nuo liepsnų išsaugotas už 4 metrų esantis mūrinis gyvenamasis namas.
Kodėl dega pirtys?
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, praėjusiais metais ugniagesiams teko gesinti 131 pirtį. Panaši situacija yra kasmet.
Ugniagesių gelbėtojų teigimu, gaisrai pirtyse gali kilti dėl gausybės priežasčių, netgi jei turite įprotį ant pirties krosnelės palikti džiūti rankšluosčius arba matydami, kad šalia krosnelės ar virš jos yra pažeista, karščio paveikta mediena, neskubate jos pakeisti.
Specialistai akcentuoja dvi pagrindines gaisrų pirtyse priežastis. Viena – pirtis neteisingai įrengta, kita – nesaugiai eksploatuojama. Kartais būna panaudoti netinkami statybiniai mišiniai ir kitos medžiagos, veikiamos aukštos temperatūros, sutrupa, „apnuogindamos“ degią konstrukciją.
Kita dažnokai pasitaikanti gaisro priežastis, kai įrenginėjant pirties krosnis, paliekami „karščio tiltai“, t. y. konstrukcijos, skirtos degių medžiagų apsaugai, prisukamos metaliniais varžtais (medsraigčiais). Metaliniai tvirtinimo elementai, veikiami krosnies temperatūros, taip įkaista, kad uždega medinę konstrukciją, į kurią jie būna įsukti.
Gaisras gali įsiplieksti ir tada, kai krosnis ar dūmtraukis įrengiami per arti statinio degių konstrukcijų, kurios vėliau, veikiamos aukštos temperatūros, užsiliepsnoja.
Įrenginėjant pirties krosnis ir dūmtraukius būtina vadovautis „Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinė saugos taisyklėmis“. Jose pateikti reikalavimai kietojo kuro šildymo sistemoms, nurodomi saugūs atstumai nuo dūmtraukių ir šildymo krosnių iki degiųjų medžiagų.
Eksploatacinio pobūdžio gaisrų pirtyse priežastimi neretai būna ir neatsargus žmonių elgesys jose, pavyzdžiui, be priežiūros paliktos besikūrenančios krosnys pirtyse arba šalia įkaitusių paviršių palikti daiktai, tarkime, sudedamos malkos, paliekamos šiukšlės, plastikiniai kibirai, į kuriuos supilami neatvėsę pelenai.
„Būna, kad iš dūmtraukių laiku neišvalomi suodžiai, o jiems užsidegus, įkaista arba suskyla kaminas ir ugnis persimeta ant perdangos ar stogo,“ – galimas gaisrų priežastis vardija ugniagesiai.
Todėl patariama pirties įrengimą patikėti tik profesionalams, o mėgaujantis pirties malonumais, nepamiršti laikytis saugumo reikalavimų.
„Kėdainių mugės“, PAGD ir Kauno PGV inf.
Asociatyvi nuotr.
