Ketvirtadienis, 5 gruodžio, 2024
0.1 C
Kėdainiai
PradžiaKrašto žiniosPaminėtas Lietuvos didvyrio gimtadienis

Paminėtas Lietuvos didvyrio gimtadienis

-

Lygiai prieš 110 metų, 1909 metų kovo 15-ąją Palangoje gimė Lietuvos didvyris Jonas Žemaitis-Vytautas. Būrys gimnazistų, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai, Šaulių kuopos kariai, savivaldybės atstovai bei visi neabejingi kėdainiečiai paminėjo šią datą šalia prieš kelerius metus pakabinto šiai išskirtinei asmenybei skirto horeljefo, kabančio ant dabartinio Kėdainių krašto muziejaus sienos.

Vieta pasirinktina neatsitiktinai, mat šiame pastate buvo įsikūrusi 2-ojo artilerijos pulko 5-oji baterija, kurioje 1929 – 1935 metais tarnavo J. Žemaitis-Vytautas. „Jo kelias – tai didvyrio kelias, atidavusio visą savo gyvenimą Lietuvai ir tam, kad mes šiandien būtume Europos Sąjungos ir NATO nariai“, – minėjimo metu kalbėjo Rimantas Žirgulis, Kėdainių krašto muziejaus direktorius.

Profesionalus karys

J. Žemaitis-Vytautas buvo profesionalus karys, didžiąją savo gyvenimo dalį tarnavęs Tėvynės labui, o šalį okupavus sovietams – išėjo partizanauti į miškus.

Jono Žemaičio-Vytauto gimimo metinių jubiliejuje dalyvavo ir patriotiškai nusiteikęs Kėdainių miesto jaunimas.

Pasak Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus, ši išskirtinė istorinė asmenybė yra svarbi visai Lietuvai. „Manau, kad jis yra viena svarbiausių XX a. Lietuvos istorijos asmenybių, – pabrėžė muziejaus direktorius. – Tarpukariu dabartiniame Kėdainių krašto muziejaus pastate buvo dislokuotas Lietuvos kariuomenės artilerijos pulkas, kuriame nuo 1929 metų jis tarnavo kuopos vadu, vėliau pakeltas į leitenantus.

Vėliau, 1936 metais J. Žemaitis iš Kėdainių buvo pasiųstas stažuotis į šalia Paryžiaus esančią artilerijos karo mokyklą. Ten jis mokėsi apie dvejus metus ir, grįžęs atgal į Lietuvą, toliau tęsė savo kariškio karjerą.“

Atsisakė sotaus ir gero gyvenimo

Okupavus Lietuvą, J. Žemaitis aktyviai įsitraukė į antinacinį judėjimą. Kada prasidėjo antroji sovietinė okupacija, 1945 metų pavasarį jis pradėjo aktyviai dalyvauti partizaninėje kovoje.

„J. Žemaitis-Vytautas buvo profesionalus karys, turintis geras rekomendacijas, tad greitai kilo pareigybėse. Aukščiausias jo postas gautas 1949 vasario mėnesį, kuomet vyko Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Tąsyk jis buvo išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininku ir buvo paskirtas partizanų generolu. J. Žemaitis-Vytautas nuveikė didelį darbą, organizuodamas partizaninę struktūrą, daug dėmesio skyrė partizaninės spaudos leidimui, nes suvokė, kad reikia šviesti tautą“, – kalbėjo direktorius R. Žirgulis.

Išdavus bunkerį, kuriame tuo metu gyveno partizanas, jis gyvas buvo išvežtas tardymui į Maskvą. „Kalbama, kad pats Levrentijus Berija jam siūlė sąlygas sutikti tapti Lietuvos vadovu, kuomet pati šalis taptų satelitine. J. Žemaitis galėjo pasirinkti ramų, sotų gyvenimą ir gyventi ilgai bei gražiai. Tačiau partizanas su tuo nesutiko ir 1954 metais sušaudytas Maskvoje“, – istorinius asmenybės faktus pristatė muziejaus direktorius.

Paminklas buvo pašventintas

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kėdainių skyriaus pirmininkas Jonas Šleževičius teigė, kad J. Žemaičiui-Vytautui skirtasis paminklas, nors ir buvo atidengtas prieš kelis metus, tačiau iki šiol dar nebuvo pašventintas. Tad gimimo metinių proga šis svarbus akcentas ir buvo padarytas – horeljefą pašventino Šv. Juozapo bažnyčios kunigas Mindaugas Alekna.

Gėlių vainiką padėjo bei žvakeles uždegė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vadovai: direktorius Ovidijus Kačiulis bei pavaduotojai Antanas Pavolis bei Viačeslavas Čerenkovas.

Paskutinis Jono Žemaičio žodis teisme Maskvoje:
„Aš, kaip ir kiti mano bendraminčiai, manau, kad Sovietų Sąjunga ginkluotomis pajėgomis įsiveržė į mūsų šalį. Šį sovietų vyriausybės žingsnį laikau neteisėtu… Visus pogrindžio veiksmus, kurio dalyviu aš buvau, nukreiptus prieš sovietų valdžią, aš laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais. Tik noriu pabrėžti, kad, kiek man teko vadovauti Lietuvos kovotojų už laisvę kovai, aš stengiausi, kad ši kova laikytųsi humanizmo principų. Jokių žvėriškumų aš neleidau. Koks bus teismo sprendimas – man žinoma. Aš vis tiek manau, kad kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatų.“

Taip pat skaitykite